UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys


Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys

Сообщений 201 страница 220 из 390

201

Joana, o aš taip norėjau pasigirt :blush:  Na, ne mano tas papartis, ne mano :angry: Bet pasvajot juk galima :question: Užtat šitos gėlės tai tikrai mano, nes man dovanojo kūrybos draugės, ot :rolleyes:

                 http://uploads.ru/i/G/3/2/G32QN.jpg

202

  ŠALTIS

Už kerčios - mėnulio ragas.
Šaltis spaudžia - tvoros dreba.
Kur tokiu metu keliauti,
Gali ligą pasigauti?

Žingeidumas kursto, neša,
Žvilgt į dangų - žvaigždės laša!
Šąla rankos, šąla kojos,
Ech, žiema tu, nelaboji!

O ir pusnys iki kaklo,
Tad brendi, tarytum aklas.
Pūgos jau seniai nurimę,
Bet va šaltis valdžią ima!

Lieka židinį kūrenti,
Nėra ko laukuos stirenti.
Šaldyt nosį, šaldyt ausis
Ir atrodyt, lyg kaliausei!

Teks namie šiltai sėdėti
Ir kelionę atidėti.
Tik mėnulį kaip nukelti,
Gali jis aukštai sušalti?!

203

Fortūna написал(а):

Už kerčios - mėnulio ragas.
Šaltis spaudžia - tvoros dreba.
Kur tokiu metu keliauti,
Gali ligą pasigauti?

Greičiau pasigausi ligą sėdėdama savo šaltoje troboje, geriau kinkyk arklius ir važiuok pas mane.

204

PO MĖNULIO DELČIA

Dykinėja mėnulio delčia,
Snūduriuoja pabirusios žvaigždės.
Sirpsta, noksta naktis nejučia.
Koks svajingai romantiškas vaizdas!

Vinguriuoja lakštutės giesmė.
Jai pritardamas žiogas smuikuoja.
Šaltinėlio srauniausioj versmėj
Pats dangus melsvą rūbą mazgoja...

Nuostabus tas nakties reginys-
Eitum eitum be galo, be krašto.
Jei kompaniją kas palaikyt,
Nusimestum ir ilgesio naštą.

Dykinėja mėnulio delčia,
Tinginiauja pažirusios žvaigždės.
Tarp šešėlių ir aš...paslapčia...
Kol nakties reginys nesibaigia...

Fortūna 2012-01-31

   http://uploads.ru/i/B/I/j/BIjvq.jpg

205

Kokios puikios eilės sušildo net sausio speiguos. Ačiū

206

Gražiai sueiliuota. O aš  mezginėju visokius aprėdus, kad nesušalčiau ir rašyt nesinori. Atidedu vėlesniam laikui

207

     ŽINGSNIAI

Mano žingsniai
Nuaidi įšalusiu šaligatviu.
Visi dar miega.
Pasilabinu tik su kiemsargiu.
Žvelgiu aukštyn.
Man nusišypso
Apskritas mėnulis.
Šįryt jis putlus,
Dangaus skliaute
Kuo ramiausiai guli.
Šerkšno raštai
Užgulę
Styrančias gyvatvores.
Apšviestos spindi
Vaivorykštėm
Ir grožį atveria.
Ryto tyla.
Be sniego, be vėjo,
Tik stipriai šąla.
Pirmieji žingsniai.
Supokši tvoros.
Nosis pabąla.
Mano žingsniai.
Nuo jų skamba
Įšalęs šaligatvis.
Miestelis miega.
Savo šluota mosuoja
Tik kiemsargis...

208

Eilėraštis vaikams

       ŠALTIS PAĖMĖ TEPTUKĄ

Šaltis ne juokais įdūko,
Stvėrėsi dažų, teptukų.
Ir pradėjo savo meną
Taip, kad visos tvoros stena!

Ant langų pražydo gėlės:
Tulpės, rožės, rugiagėlės.
Natiurmortai ir peizažai.
Argi tokio grožio maža?

O molberto jis neturi -
Ir be jo puikiausiai kuria.
Net miškus skubiai išvaikšto-
Jam visur ir viskas aišku.

Tepa antakius, blakstienas
Ir visur suspėja vienas.
Kai pritrūksta balto dažo,
Ryškesnėm spalvom nudažo.

Raudonai sužydi nosys.
Pažiopsok ir sužinosi!
Kai užbraukia, rausta ausys-
Su šalčiu nepajuokausi!

Padirbėjęs, pasižiūri
Kokį grožį čia sukūrė?
Vertinam visi tą meną,
Bet be jo - šilčiau gyvenam!

   Fortūna    Vasaris

                   http://uploads.ru/i/e/a/t/eatc5.jpg

209

http://uploads.ru/i/o/g/N/ogNOq.jpg

210

http://uploads.ru/i/t/Q/K/tQKgz.jpg

              KOVAS

Ir vėlei kovas su kovais.
Žiema skubiai išprašoma.
Pastogės verkia - /mums juokai/ -
Šaltom varveklių ašarom...

Tuoj vyturėliai sučyruos,
Jų giesmės sklis padangėje,
Šlaitai žibuoklėm mėlynuos,
Sprogs pumpurai palangėse.

Saulutė švies kaskart ryškiau.
Skubėsim sveikint kylančią.
Kas dieną vis aukščiau, aukščiau.
Apglėbs laukus pastyrusius.

Visa gyva gamta pabus,
Pajusim jos alsavimą.
Vėjelis iš plačių delnų
Barstys į žemę žalumą.

Ir vėlei kovas su kovais
Pabudino pavasarį,
Naujai gyvybė išsiskleis
Ir liausis verkę pašalės.
  Fortūna  Kovas

211

Pas Fortuna jau tikras pavasaris,valiooooooo :D

212

Tu mieloji, kaip tas pavasario pranašas - varnėnas šauki pavasarį, vilioji jį greičiau pasirodyti visu gražumu. Tikiuosi, kad jis išgirs tavo malonų kvietimą.

213

PAVASARIS  PARBRIDO

Pavasaris pievom parbrido.
Purienų pakrantėm pribarstė,
Padangėje paukščiai pragydo,
Palangėj peizažų prikarstė.

Pušų pumpurėliai pamėlo,
Pašoko paplentėje pienės,
Pargrįžusi pempė pašėlo,
Pakilo pajudintos plėnys.

Pasipuošė pamiškės plūkėm,
Pakriko, pakvipo, pražydo!
Pavasario pilnos palaukės.
Prie prūdo palaima pasklido.

Pabodusius patalus purto-
Palšų pūkų pilnos paūksmės.
Pirtelėje praustis pakurta-
Pavasaris plaus pilkas plunksnas...
   2012-03-08

         http://uploads.ru/i/f/e/K/feKE3.gif

214

GIMTINĖ

Kur aš gimiau,
Vien aukštaitijos lygumos,
Žali miškai,
Kalenantys geniai,
O vakarais
Jos įspūdingos tylumos
Ir nuo laužų
Liepsnoją paupiai.

Tenai rytai
Skardžiais gaidžiais pažadina,
O dienos ten-
Praplaukiančios garsuos.
Su virš stogų lizduos
Gandrų klekenimu
Ir pakelėm,
Paskendusiom žieduos.

Balti beržai
Ir liepos, medum kvepiančios,
Ir ąžuolai
Ligi paties dangaus.
Darbšti mama-
Jos rankos duoną kepančios,
O kai skaudės,
Paglostys ir priglaus...

Kur aš gimiau,
Ten vešlios rūtos stiebiasi
Ir putinai
Svyruoja po langais.
Javų laukai
Į horizontą tiesiasi,
Takų takai
Ten raitosi laukais.

Ten aš gimiau,
Ten bėgo žiemos, vasaros.
Laksčiau krantais
Ir auginau sparnus.
Močiūtė - ji-
Gražiausias sekė pasakas.
Aš iki šiol
Sapnuos regiu namus...

Jų nebėra,
Tik vietą saugo ąžuolas
Ir ošia jis
Žaliems, platiems laukams.
Ir mena jis,
Kad čia kadais gyvenome
Ir gimtine išliks visiems laikams...
   2012-03-11

http://uploads.ru/i/d/r/o/droRQ.jpg

215

Oj, mieloji Fortūna, man pasirodė, kad dainavai apie mano gimtinę. Nuostabu, ačiū už puikias eiles.

216

VAKARE

Atslenka vakaras tyliai, pakluonėm
Ir įsitaiso po mano langais.
Spokso mėnulis, tartum žiniuonis,
Tuoj visas paslaptis ims ir atskleis.

Tolyje girdisi varpo dainelė.
Jei tik klausysi, išgirsi ir tu.
Klaupiasi maldai kryžius prie kelio.
Gal pasimelskime mudu kartu?

Mirkčioja žvaigždės, pritardamos maldai,
Krinta jų ašaros žemėn lašais.
Tysta šešėliai - nakties pabaldos.
Tolyje girdisi varpo aidai...

    2012-03-13

217

PO KAŠTONAIS

Dega kaštonų žvakės
Balto gegužio tyloj.
Šypsosi tavo akys,
Kol nepaskęsta migloj...

Sutemos slenka tyliai,
Glosto kaštonų šakas,
Slepia svajonę gilią
Po nėriniuota skara...

Mažą sielos kampelį
Degančios žvakės apšvies,
Žodžiai suras takelį
Prie tavo jautrios širdies.

Dega dega kaštonai,
Krinta, ištrykšta lašais.
Skamba vilties vargonai.
Laimės vis vien per mažai...

  2012-03-17

218

    Liejas Fortūnos posmai kaip iš gausybės rago :D Ir iš balos tiek minčių :question:

219

http://uploads.ru/i/F/y/l/FylDK.jpg

220

VAKARUI  PAŽVELGUS

Vakarėja.
Dienos akys gęsta.
Pro šalį
Lengvai plaukia ūkas.
Lyg siekdamas
Dieną pratęsti,
Padangėj ratus
Paukštis suka.
Negirdėti
Žiogelių sonetų
Ir merkia akis
Visos gėlės.
Ramybei
Ir poilsiui metas-
Dangus žvaigždeles jau
Pasėjo...
  http://uploads.ru/i/I/M/n/IMn3V.jpg


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys