PIRMAS GRIAUSTINIS

Šiemet pirmas griaustinis prabilo,
Žemėn žiedlapius gausiai pabėrė,
Vėjas lėkti ir siausti pakilo,
Žemė pirmąjį lietų sugėrė.

Baimė gena skubėt į pastogę.
Tamsūs debesys pažeme ganos.
Aš po ąžuolu nuolankiai stoviu.
Kaip pasiekti namus? Dieve mano...

Siunčia žaibas skubias telegramas,
O Perkūnas tik trankos, riaumoja.
Pavojinga stovėti, bet namas
Gale kaimo, pačioj tolumoje.

Šiemet pirmas akibrokštas žemei,-
Dangų skrodžia ir skrodžia zigzagai.
Bijau krustelt, net rankos kišenėj...
Širdies tvinksniai į neviltį veda!

        * * * * *
Kada gi Perkūnas nurims?
Jei ne, jis mane numarins!

Tu,Fortūna, vis į dešimtuką pataikai! Mano anūkui gegužę kaip tik sukako 18! O močiutė dar ne visai paliegusi - eisim abu į šokius

VASAROS  ŠEŠTADIENIS

Šeštadienis.
Vasaros rytas.
Garsėjantis triukšmas,
Pasklidę aidai.
Birželis.
Dangus lyg iššluotas,
O saulės kasa išardyta,
Nukarus žemai.
Šeštadienis
Išskalbė tylą,
Garsai paskandino
Ir mano žodžius.
Birželis.
Kaimynai triukšmingi:
Tai baras, tai mylis
Ar pažadus barsto tuščius.
Šeštadienis.
Bus toks ne vienas.
Klausykis - net paukščiai
Čirena skardžiau.
Birželis.
Linguoja bijūnai,
O ryto rasotos blakstienos
Vis kyla aukščiau.
Ak, vasara!
Širdys nerimsta!
Stipriau ima plakti.
Ir kas jas supras?
O Baltija laukia.
Ten meilė, kaip niekur, užgimsta...
Kas ieško - ją ras!

IEŠKOK IR RASI

Kai bus skaudi vienatvė,
Manęs kai pasigęsi,
Išeik į plačią gatvę-
Ieškosi ir surasi.

Jei ne - pažvelk po kojom,
Kur akmenėliai guli,
Kad vaikščiojau, klajojau,
Apie mane paliūdys.

Pakelk akis į aukštį,
Kur žvitrios kregždės nardo,
Kiekvienas laisvas paukštis
Giedos Tau mano vardą.

Pažvelk į pievų plotus,
Į mišką ramų, žalią,
Į tolumas miglotas-
Nukreips Tave į kelią.

Jei dar vilties turėsi,
Ieškok, kai spindi rasos.
Arba ramiam pavėsy.
Ten atsakas Tau rasis:

Kai išsiskleis gėlynai,
Aš gėlele žydėsiu,
O naktimis žvaigždynuos
Manas akis regėsi...

Fortūna, tu kaip visada,pilna energijos, bet pagal eiles sprendžiu, kad ne viskas ramu tavo širdutėj...Gal vasara užpildys tas nerimo ir slogučio spragas? Labai to linkiu

GYVENA SIELOJ LIŪDESYS

Mano sieloje liūdna ir šalta,
Nors už lango birželis žavus.
Negaliu pasakyti, kas kaltas
Ir kodėl spėriai blaško jausmus?

Dienos eina blyškesnės ir nykios.
Visos naktys - skausmingi sapnai.
Virš galvos - tiktai vėjas išdykęs,
O po kojom - laiškų pelenai...

Gal todėl, kad ramunė išbūrė
Man be laimės, be meilės dienas.
Skaudūs žodžiai į širdį įdūrė!
Kas užjaus, kas paguos, kas supras?

Ir tik medžiai, man skiria, atrodo,
Savo švelnų ošimą šakų.
Tiktai jie šaltą sielą paguodžia,
Ją sušildo, kai skaudžiai sunku...

Daina

        GROJANT  ARMONIKAI

Kai tiktai armonika užgroja,
Išsilieja muzika švelni,
Man atrodo, širdys uždainuoja
Ir giedros visų veidai pilni.

Dar mieliau suspindi tavo akys,
Kai mane glaudi arti, arti,
Šiltas veidas paslaptis išsako
Ir nereikia klausti, ką jauti?

Su garsais nuplaukia debesėliai,
Susikaupę sielos gelmėse,
Ir baltesnės lauko ramunėlės,
Ir gaivesnė vakaro vėsa.

Ir mėnuo dangum kitaip nuplaukia,
O šešėliai daros artimi.
Tavo rankų mano rankos laukia
Ir nuskriejam valso nešami...

Bus žiema, bus naktys, daug pusnynų,
Aršūs vėjai už langų kvatos,
Aš birželį svaigų prisiminus,
Švelniai skęsiu muzikos garsuos...

DIENAI PASIBAIGUS

Diena nuvyto ir langai
Sugėrė paskutinę šviesą.
Į žemę atskuba sapnai-
Mėnulis taką jiems nutiesia.

Šešėliai sugulė kely,
Akmuo žalias akis užmerkė.
Naktis čia pat, nebetoli.
Girdėt griežlė palaukėj verkia...

Rasa sukrito pamažu,
Nuprausus nakčiai uosio lapą.
Žvaigždelės tuoj surinks žodžius,
Atrodo, girdisi, ką šneka.

Sapnai ateina. Ir gerai!
Gal būt sapne tave regėsiu
Ir pasakysiu būtinai,
Kad visada karštai mylėsiu!..
     2012.06.29.

Graži tavo vasara, mieli vakarai,o naktys tokios romantiškos...Esi tikras gamtos vaikas