Sveiki atvykę į http://www.liveinternet.ru/images/smilies/oct/crash.gifvetainę!

UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Объявление

  Neparašius nei vienos žinutės, narys ŠALINAMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys


Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys

Сообщений 281 страница 300 из 395

281

*  *  *  *  *
Išsimaudyt norėjai tyloj-
Išbridai tu į balzganą rūką.
Skendo saulė miškų tolumoj,
Snaudė smilgos, palaukėj sutūpę.

Klojos nakčiai išraudę skliautai,
Makiažą sau valė nuo skruostų,
Šakomis susikibę tvirtai
Ruošės poilsiui liepa ir uosis.

Kažkur toly suskambo daina,
Bet staiga susigėdus, nutrūko.
Brido kojas praust upėn diena
Ir į rūko tinklus susisupo...

Išsimaudyt norėjai tyloj,
Išbridai teturėdamas viltį.
Skendo saulė miškų tolumoj,
Žarose dar suspėjai sušilti.

Ir į tylą širdim panirai...
Ką svajojai,-kas žino, kas žino?
Bet viliuosi, kad buvo gerai,
Nes į lūpas vėl šypsnį grąžino.
  http://s1.uploads.ru/i/54aeX.jpg

282

Oi,Fortūnėl, tavo valtis atrodo aplūžus, nuskesi, o da toks rūkas, niekas tau pagalbon neateis, nerizikuok :D

283

Joni, prašyčiau manęs nelazdavot, su ta valtim aš visą Atlantą galiu perplaukt.....na, sapne... :blush:  :D

284

Paskendau aš sapnų karalijoj -
Ten tiek džiaugsmo, saulės šviesos...
Nubudau, o už lango lietus lijo -
Nebeliko svajonės gražios... :rain: http://s1.uploads.ru/i/NdsZ1.jpg

285

Ačiū, Marija, visas forumas alyvom pakvipooooo :cool:  :love:  :crazyfun:

286

LAUK, JEI TIKIESI

Lauk, jei dar laukt nepabodo,
Nors žinai, kad laikas negrįžta,
Nužydėjo pavasarių sodai
Ir išsinešė mūsų jaunystę.

Lauk, jei kažko dar tikiesi,
Jei manai, kad viskas kartojas,
Jei manai, kad vėl laužą įžiebsi,
Jei širdy kibirkštis žaižaruoja.

Lauk, jei manai sustabdyti
Tas dienas, kur lekia pro šalį.
Bet ir vėjas negali pavyti
Ar įpūst užgesintos ugnelės.

Lauk jei svajonės vėl gyvos,
Jei ruduo šalnom negrąsina,
Jei jauti, kokios kvapios alyvos,
Reiškia, meilė jaunystėn grąžino!

   http://s1.uploads.ru/i/BJqcF.jpg

287

DAR VASARA

Seikėja vasara medų ąsočiais,
Dūzgia kombainai laukuos,
Šypsenų, džiaugsmo visiems iki soties,
Tuoj šviežia duona garuos.

Suka ir suka ratus virš sodybų,
Šeimą augina gandrai.
Miškas pakvipo samanom, grybais,
Uogų, nors semk kibirais!

Ežeras spindintis - žydi lelijos.
Vandenys skaidrūs, šilti.
Naktį žvaigždelės sidabro prilyja,
Nardo žuvų apsupty.

Varvina seilę vėjelis šilkinis,
Renka rožynų kvapus,
Lėkt kurion pusėn nė pats nebežino,
Kur reikalingas jis būt?

Vasaros pasaka dar nesibaigia,
Dar iki galo toli,
Saulės bus, vėjo, lietučio išdaigų,
Dar tik rugpjūtis šaly.

  http://s1.uploads.ru/i/eQNSa.jpg

288

    Taip, Fortūnėl, dar vasara, bet lietus šiandien kep vėlyvą rudenį. Pliaupė atsakančiai. Tiesa, man į lovą nelijo, tai miegosiu ramiai :D Tik gaila, kad vasaros beliko vos kelios dienos. Gerai rašai, rašyk toliau :cool:

289

RUOŠIAS RUGPJŪTIS Į KELIĄ

Prisiskynęs jurginų žiedų,
Ant peties užsimetęs dalgelę,
Dar apžvelgęs paukštelių lizdus,
Dairos liūdnas rugpjūtis į kelią.

O atrodė, negreit dar, negreit
Vėl reikėtų šienauti atolą.
Kas norėtų taip greitai išeit,
Kai matai medaus varvantį korį.

Dar saulutė linksmybių pilna,
O sode obuoliai tebenoksta,
Alpsta rožė,kvapų sklidina,
O saulėgražos aukštį pranoksta!

Su jurginų marga puokštele,
Dar laukus ir miškus apžiūrėjęs,
Pamojavęs šilkų skarele,
Eis rugpjūtis sutikti rugsėjo...
        http://s1.uploads.ru/i/LKGAU.jpg

290

ATSISVEIKINT NEREIKIA

Atsisveikint visai ir nenoriu,
Aš žinau, kad tu grįši tikrai.
Rudeniop, kai tinklus džiaustys voras,
Pargabens į namus traukiniai.

O jei ne, tai pavasarį žalią,
Kada plukės prie kelio baltuos,
Pro klevus, pro daržus, per šilelį
Grįši tu paragauti sulos.

Parlinguos į namus autobusai.
Aš tikiu, kad ateis ta diena.
Nesvarbu, kokiam tolyje būsi,
Tu sugrįši, kaip grįžta daina.

Atsisveikint nereikia, tik noriu
Palinkėt tau sėkmingų kelių.
Dar prisėskim prieš ilgą kelionę,
Už tave vyno taurę keliu!..

Отредактировано Fortūna (2012-08-27 11:59:38)

291

NAKTYJE

Virš kaimo sustojo žvaigždėta naktis.
Skliaute pakabino mėnulį.
Sapnams atidarė slapčiausias duris,
O žemei sargybą pasiūlė.

Sumigo, sapnuoja gatvelė visa.
Tylu. Net žiogai nesmuikuoja.
Laukais nužirgliojo rugpjūčio vėsa,
Palikusi langus svajonėms.

Ir budi sargyboj rasota naktis,
Ir vaikšto po žemę šešėliai.
Tik senas, apsunkęs, sulinkęs stuobrys
Toks vienišas - ilgisi vėjų.

O mintys, lyg būriniai jūros laivai,
Pro šalį vis plaukia ir plaukia.
Liūdni tik bedančio mėnulio veidai-
Dar vis saulės atsako laukia...

292

KVIEČIU Į PASIMATYMĄ

Tave šį vakarą kviečiu į pasimatymą.
Tu atskubėk, kai saulė nusileis.
Kai tik danguj bus pirmos žvaigždės matomos,
O aromatą - naktinukai skleis.

Ir užsirenk suknutę savo ružavą,
Nes tu su ja - lyg žiedas nuostabus.
Gerai menu, kai tąkart vėjai ūžavo,
Savu grožiu žavėjai tu visus.

Tave šį vakarą vėl apkabinti norisi,
Pajust plakimą mylinčios širdies.
Man tavo veidas prieš akis vis rodėsi,
O ilgesys nesuteikė vilties.

Kviečiu šį vakarą - ateik į pasimatymą,
Aš lauksiu ten, kur mūsų putinai.
Kai bus takai šviesoj mėnulio matomi,-
Nuo šiol tu būsi mano amžinai!

293

Ar mani čia kvieti pasimatyman? O katron pusėn ait, nežinau, kur gyveni? :D

294

RUGSĖJIS

Atskubėjo rugsėjis su skambiu varpeliu,
Margų lapų pasėjo ant takų ir kelių.

Tais takais į mokyklą išskubėjo vaikai,
Sieks vėl savojo tikslo, susitiks su draugais.

Skamba, aidi varpelis din dilin, dindilin,
Rudenėlis atėjo mūs gimtojon šalin!

  http://s1.uploads.ru/i/eiGdk.jpg

295

Tai Fortūna jau mokyklon išėjo? Teisingai, gi mokytis niekad nevėlu :D

296

RUDENINIS  PASIVAIKŠČIOJIMAS

Pro ražienų laukus,
   kur dar aidi kombainų ūžimas,
Pro spalvingus medžius,
   kur pakvimpa drėgme visas oras,
Takeliu išeini
   per dar jauną ir liekną beržyną,
Upeliuko krantu,
   ajeruos kur tinklus džiausto voras.

Išeini su mintim,
   kad pajustumei rudenio vertę,
Kad įkvėptum vėsos
   iš garuojančios dirvos arimų.
Ir ilgam, jau ilgam
   atsisveikint su raudančiom gervėm,
Parsinešti tiesos,
   kuri lieka po vėjo būrimų...

Į padangę dairais,
   debesėliai kur glaudžia saulutę,
O po kojom girdi
   tyliai čežantį kritusį lapą.
Pajunti, kaip gerai
   gamtoje, lyg viešnagėj, pabūti,
Įsileist į namus
   tą paauksintą rudenio kvapą...
    http://s1.uploads.ru/i/NhSDl.jpg

297

Fortūna visada poetiška. Gražios mintys :cool:

298

Nugi akurat! Gražiai tu čia vaikštai, patiko :cool:

299

Ačiū :blush:

300

Joniškėlyje kiekvienų metų rugsėjį vyksta BOČIŲ šventė ,,Neįsileiskim į širdį rudens..." Tai progai parašiau eilėraštuką, kurį dabar siūlau jūsų vertinimui. Kai jį perskaičiau salėje, nutarė, kad jį reikia paversti daina. O kaip manot jūs?

    BOČIAMS

Jau rugsėjis.
Jau medžiai gelsvėja.
Saulė žvelgia retyn ir retyn.
Joniškėlis šiandien pralinksmėjo,-
Tiek draugų susirinko būrin.

Na, tai kas,
Kad plaukai pašarmoję,
Na, ir kas, kad raukšlelių daugiau,
Kai jaunatviškai širdys liepsnoja,
Rudenėlis palauks dar, palauks!

Metai pėdsakus,
Aišku, paliko:
Buvo vargo, skausmų, darganos,
Bet kas gera - visam pasiliko,
Laikas daug dar spalvų dovanos!

Kad draugystės
Ugnelė liepsnotų,
Kad nevystų veiduos šypsena,
Visos dienos gražiai suplanuotos,
O palydi - skambiausia daina!

Jau rugsėjis,
Jau dienos trumpesnės
Ir Mažupė liūdnesnė sruvens,
Uždainuokime,Bočiai, trankesnę,
Tegu širdys nejaučia rudens!


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys