* * * * *
Išsimaudyt norėjai tyloj-
Išbridai tu į balzganą rūką.
Skendo saulė miškų tolumoj,
Snaudė smilgos, palaukėj sutūpę.
Klojos nakčiai išraudę skliautai,
Makiažą sau valė nuo skruostų,
Šakomis susikibę tvirtai
Ruošės poilsiui liepa ir uosis.
Kažkur toly suskambo daina,
Bet staiga susigėdus, nutrūko.
Brido kojas praust upėn diena
Ir į rūko tinklus susisupo...
Išsimaudyt norėjai tyloj,
Išbridai teturėdamas viltį.
Skendo saulė miškų tolumoj,
Žarose dar suspėjai sušilti.
Ir į tylą širdim panirai...
Ką svajojai,-kas žino, kas žino?
Bet viliuosi, kad buvo gerai,
Nes į lūpas vėl šypsnį grąžino.