Sveiki atvykę į http://www.liveinternet.ru/images/smilies/oct/crash.gifvetainę!

UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Объявление

  Neparašius nei vienos žinutės, narys ŠALINAMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys


Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys

Сообщений 321 страница 340 из 390

321

IEŠKOJAU TAVĘS

Aš ieškojau tavęs dangaus mėly,
Sapnuose troškau glaust prie širdies:
Vaikštinėjom po pajūrio smėlį
Ir ieškojom svajonių pilies...

Aš ieškojau tavęs po alėjas,
Aš ieškojau tavęs debesy,
Ir tikėjau, be galo tikėjau,
Kad kažkur netoliese esi.

Ir ilgėjaus, kas dieną ilgėjaus,
Lyg žvaigždės vakarinės skliaute,
Ilgą kelią nueiti galėjau,
Kad vienintelę rasčiau tave.

Ir blaškiausi po miegančias pievas,
Ramunėlių laukus išbraidžiau,
Jau ne kartą man skleidėsi ievos,
Bet tavęs iki šiol neradau...
      2012-10-12

322

  Tikra dainuška, solo partija teks Fortūnai pačiai, o mes pritarsma :rofl:

323

Kurgi tas kompozitorius, kuris parašytų muzika tom nuostabiom eilėm?

324

Kiekvienas dainuokim  kaip patinka :D

325

VIENIŠA RAMUNĖ

Ruduo. Tušti laukai.
Juoduoja dar švieži arimai.
Jų vidury, taip nekaltai,
Bežydinti ramunė rymo.

Ruduo. Viena laukuos.
Bet žydi ji! Nors lietūs krito.
Kai žiburiai namų languos,
Viltingai laukia naujo ryto.

Ruduo. Šalna braidys,
Nuplėš lapus nuo medžių vėjas.
O ji linguos. Ji atlaikys,
Baltuojančia suknia būrėja!

Ruduo. Rūkai. Drėgmė.
Į uostus ir laivai parplaukia.
Ji laukuose - balta dėmė
Ir  dėmesį praeivių traukia...
    2012-11-14

326

Toji balta ramunė mūsų Fortunka, vis kažkų užmato. Akyla, nieko nepasakysi. Dairykis  dažniau, gal da kų gero pamatys, o mes turėsma ką paskaityt :crazyfun:

327

PO BIRŽELIO DANGUM
Birželio svaigiais vakarais,
Kai dangus toks beprotiškai mielas,
Kiek akys užmato - dairais,
Kol lakštingalos užburia sielą...
Ir tiesias į žiedus ranka.
Sidabru šiltos rasos pažyra.
Žilvičio pasvirus šaka
Į upelį maudynėms panyra.
Ramunių baltuos pataluos
Susiradęs sau poilsį vėjas.
Jam laumės lopšinę dainuos,
O žvaigždelės budės, kaip budėję.
Birželio svaigiais vakarais,
Kai delnai artumos pasigenda,
Jausmingai į tolius dairais
Ir kuri vasarinę legendą...
     2012-10-10

ŠULINYS

Tarp vešlių varnalėšų kerų,
Senas, vienišas, liūdnas, apleistas,
Ar už tai, kad mokėjo geru,
Jau myriop be kaltės čia nuteistas?

Tartum senė, sulinkus svirtis,
Verkia vėjo audringam suktiny.
Ar ir liks lyg vaiduoklis akims?
Gal žmogus dar sugrįš į gimtinę?

Bjaurastim užsitraukus akis
Vis dar stengias į dangų žiūrėti
Ir dar tikis, tas laikas sugrįš,
Kai galėjo saulutę regėti.

Kai kieme šurmuliavo šeima,
Buvo šuliniui dienos laimingos.
Ar šėliojo ruduo, ar žiema,
Jis žinojo - visiems reikalingas!

Pakeleiviai sustodavo čia
Vandenėlio gaivaus atsigerti.
Ašaroja vienatvėj nakčia,
Kad žmogus jį galėjo pasmerkti...

Šalia vieškelio, pievų žolėj,
Šiandien pamirštas, pasmerktas pūti.
Rentinys - tik paliesk - subyrės.
Skausmas šulinio niekam nerūpi...
  20-11-20

328

Ačiū, Aldute, nusikopijavau abu. Lauk klipo.. :love:

329

PASAULIS LAUKIA KALĖDŲ

Tik pažvelk,- žemė nuotakos rūbais,
Spindi veidas sidabro žvaigždėm.
Vėjas pametė žadą - nestūgaus.
Šaltis langus išpaišė gėlėm.

Pažiūrėk,- stūkso medžiai aptingę,
Užsikloję pūkų patalais.
Rodos, tuo, kas aplinkui - laimingi,
Patikėję žiemos plepalais.

O pasaulis jau laukia Kalėdų,
Su stebuklais naujais, su sėkme
Ir viltim, kad pradings visos bėdos,
Džiaugsmas liesis kasdieniam bėgsme.

Ir dangus - rūpestingas ir savas,
Stebi žemę žiūronais erdvės.
Plaukia metų laivai - baltos salos,
Tuoj Kalėdų varpeliai skambės!

http://s2.uploads.ru/CeBOo.gif

330

   Fortunka jau Kalėdų dvasia gyvena :D

331

Įlipo seniokas į autobusą ir klausia konduktorės.
- Sakykit, kiek kainuoja bilietas nuo Kauno iki Babtų?
- Trysdešimt šešios kapeikos (anais laikais).
- O tada kiek kainuoja nuo Babtų iki Kauno,- klausia vėl seniokas?
-  Tu ką, dėdule, girtas ar ką, juk atstumas tas pats, tai ir bilieto kaina ta pati.
- Nu, negi gali taip būti,- stebisi seniokas.
- Na ir kvaištelėjas senis, suburba ana panosėje. O seniokas įsitaiso ant sėdinės, atsisega sermėgą, didele languota nosine nusišluosto prakaitą nuo kaktos ir vėl kreipiasi į konduktorę.
- Tai pasakyk man, panele kiek laiko yra nuo Kalėdų iki Naujų Metų, a?
- Kiek, kiek,-jau širsta konduktorė,- ar visai jau tamstos protelis pasiklydo, aišku, kad viena savaitė.
- Na, matai panele, nuo Kalėdų iki Naujų Metų tik viena savaitė, o nuo Naujų Metų iki Kalėdų kiek argi taip pat tik savaitė, a? Na pasakyk jeigu tokia gudra esi, o gal skaičiuoti nemoki,- kikena seniokas.
Jaunystėje viena diena buvo tokia ilga, kaip laikas nuo  Naujųjų Metų iki Kalėdų , kiek per vieną dieną galima būdavo nuveikti : pasėdėti 6 val. paskaitose  ar darbe, susitikti su draugėmis, nubėgti į pasimatymą, paskaityti knygą, padėti tėvukams darbus nudirbti, o vakare dar į šokius ar kiną suskubti. Diena buvo ilga, kaip metai.
Dabarties metai, kaip laikas nuo Kalėdų iki Naujųjų Metų. Žiūrėk sulauki Kalėdų, nespėji atsitokėti ir vėl Kalėdos, vėl nėra vienų metų. Metai  tapo, kaip viena diena.

O už eiles ačiū Fortunai, jos nuostabios.

332

PO ŽVAIGŽDĖTU DANGUM

Žvaigždėta nakties padangė
Virš miegančio, žalio sodžiaus,
Delčia pro pravertą langą
Atrodo, prabils tuoj žodžiais.

Tik aš jo girdėt nelinkus,-
Sau leidžiu tyla gėrėtis...
Naktis žvaigždėtąjį tinklą
Jau tiesia sapnams byrėti...
     2012-11-30
  http://s2.uploads.ru/SdfpJ.jpg

333

Trumpai ir aiškiai :cool:  Ačiū :love:

334

BALTA GATVE

Praeinu žilo kaimo gatve.
Baltuma - vien tik sniegas ir sniegas.
Vėjo bliuzas palydi mane,
Tik dairaus, nesvajoju jau nieko.

Gilios pusnys čia riogso seniai
Ir atrodo, kad laikas sustojo.
Senos pirkios pūkiniais stogais
Svirtimis nevalingai žegnojas.

Languose - susikausčius rimtis.
Gal iš ilgesio akys pilkėja?
Išsiverks, kada žiedlapiai kris
Ir randų nepaliks baltas vėjas...

Praeinu seno kaimo gatve.
Koks baltumas! O beržas - vienplaukis.
Nuogos šakos jo trikdo mane-
Teks drauge mums pavasario laukti...

    http://s2.uploads.ru/ACxWY.jpg

335

Labai gražu. Tu visada suspėji laiku.
Jau žiema...Lauksime pavasario. :writing:

336

Pagailėk balto beržo, kaip brolio ir apgobki pūkine skara.

337

VIENATVĖS ŠERKŠNAS

Neseniai neseniai aukso lapai skrajojo,
Tyliai krito po kojom ir užklojo takus.
O dabar jau žiema. Vėjas sniegą sijoja,
Minkštu patalu gula ant laukų ir miškų.

Neseniai neseniai rudenėlis kvatojo,
Saulė žemę mylavo, draikės voro tinklai.
Po langais išdidžiai rūtos, astrai viliojo.
Buvom dviese laimingi,
žaidėm gėrio jausmais.

O dabar jau žiema. Šerkšno gėlės pražydo.
Krinta snaigės į delnus, lyg mažyčiai laiškai.
Eglės gobia šakas baltu pūkiniu šydu.
Kam gi šerkšnui vienatvės tu mane palikai?..
    2012-12-01

   http://s2.uploads.ru/oQTFf.jpg

338

Niekaip negaliu atsistebėti tavo eiliu gražumu, kiekvienas posmas  vienas už kitą jausmingesnis, skambesnis...

339

KVIETIMAS

Tu ateik, kai vakaras supsis ant smilgos,
Kai languos atspindžiai saulės gaiso klajos,
Kai bus valandos ilgos ir nerimo pilnos,
Tu ateik paklausyti skambiausios dainos.

Tu ateik, kai naktys bemiegės ir skaudžios,
O danguj jaunatis rago lopšį linguos,
Kai šešėliai pridengs tako liūdesio raudą,
Tu ateik - mūsų širdys kartu uždainuos.

Tu ateik, kai dienos vienatvėje bėga,
O namuos nejauku ir pilka tuštuma,
Kai svajonės, atrodo, pakalnėn nurieda,
Tu ateik, nes drauge mes tarytum šeima.

Tu ateik, kai rudenys leisis į sielą,
Kai gilus ilgesys įsibraus į sapnus,
Kai gyvenimo stygos bus trapios, nemielos,
Tu ateik! Ir vilties kibirkštis suliepsnos!
          2012-11-27

340

Aldute, Tu rašai tokias jausmingas eiles, kurios paliečia mano sielą, tad aš negaliu susilaikyti nekūrusi vaizdo įrašų pagal jas - manimi taip lengvai neatsikratysi.
Džiaugiuosi, kad jie Tau ir Tavo artimiesiems patinka.
Aš manau, kad mūsų duetas jau susiderino.
Panašiai mano ir SVETAINĖ You Tube, jie mano įrašus puikiai vertina, tik nuolatos prašo ilgesnių. Ieškau būdų, kaip juos  :writing: pailginti.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys