UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys


Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys

Сообщений 361 страница 380 из 389

361

Širvio nebeturim, bet turim Fortūną - sėdam ir uždainuojam :D

362

LAUKIANT

Tokie gilūs vasario pusnynai,
O aš žingsnių ateinančių laukiu,
Pro apsnūdusį, baltą eglyną-
Be ambicijų, melo, be kaukės.

Dega skruostai nuo ilgo laukimo,
O mėnulis danguj - lyg prikaltas.
Vėjas tyli, per dieną prikimo
Arba jaučiasi esantis kaltas.

Spragsi žvakė - jaukumo šaltinis,
O namuos sklaidos kvapas pyragų.
Širdyje jaudulys begalinis,
Laukiu ištariant man: ,,miela, labas!"

  http://s2.uploads.ru/iMFx7.jpg

363

ŽIEMOS LABIRINTAIS

Vingiuoja takeliai dienų labirintais,
Per pusnis ir šerkšnotus laukus,
Į gyvenimo atkarpą, dar nepažintą,
Kur, rodos, kitoks bus dangus.

Ir laukiu stebuklų, kaip laukiau vaikystėj
Per Kalėdas mielų dovanų.
Nepamiršiu, kaip laiką į pasakas vysčiau
Ir buvo džiaugsmingai šaunu.

O šiandien minutės sukrinta į pusnį
Ir mintis nepajėgia suspėt.
Pasiklystu sklaidydama laikraščių šusnį-
Kas žino, kuo verta tikėt?

Vingiuoja gyvenimas tais labirintais,
Kalendoriai skaičiuoja metus.
Į pavasarį traukia ir šaltis jau krinta,
Kur giedras, be speigo dangus...
  http://s3.uploads.ru/awxsl.jpg

364

                         Na, Fortūna, jau reikia naujų eilių, senokai rašei :D  Aš savo kūrybines mintis išbarsčiau ir niekas nebesirašo, tai nors pati jų nepamesk :nope:

365

GRĮŽTU NAMO

Vakaras.
Beržynas tyliai šnara.
Kaimo gatvele namo einu.
Širdyje ramu ir gera gera,
Ieškau žodžių mėgstamų dainų.

Sutemos.
Ir rūkas atsirito,
Išsiliejo jaunaties šviesa.
Spindinti rasa žoles užkrito,
Apkabino kylanti vėsa.

Laikas jau-
Nuslysta mano žvilgsniai,
Kur ties vartais ąžuolas sutiks.
Jo, lyg draugo, kartais pasiilgstu-
Man jisai tarsi nuodėmklausys...
   Fortūna

366

TAU LAIŠKUS RAŠAU

Tau laiškus kasdieną rašau,
Tik skaityk ir skaityk.
Nesakyk, kad naujienų per daug,
Kad norėtum ne tai išklausyt.

Kai lyja už lango lietus,
Tai verkiu ir juokiuos,
Apmąstau vėl dienas ir metus
Ir laišką rašyti imuos.

Juk tu patikėsi manim-
Laikas bėga per greit?
Išskubės, išlinguos nebūtin,
O dar reikia tiek daug nuveikt!

Skubu, o vėluoju tikrai,-
Paprašysiu nepykt.
Rodos, viskas šiandien dar gerai,
O kas žino, kaip ryt ar poryt?

Skaityk mano laiškus rimtai,
O klaidų netaisyk.
Kad nenoriu pamiršt - supratai,
Jei ne aš, kas gi tau juos rašys?
  http://s3.uploads.ru/xvFwS.gif

367

SNINGANT
Žiemos dangus
Žiedais snieguolių byra,
Baltom lelijom
Puošiasi langai
Ir skamba vėjo
Ilgesinga lyra-
Su ja mintis
Suderinti bandai.
Keli rankas
Į baltą karaliją.
Delnuos prikrinta
Ir bemat - nėra.
Bet žavesys
Be jaudulio prigyja,
Kai ima gobti
Tirpstanti skara.
Tu pastovėk,
Tegul snieguolės šoka,
Pažvelk į sodą-
Kiek jame šviesos!
Jei tik išgirsi
Skambų žiemos juoką,
Patsai dangus
Tau šypsnį dovanos!
http://s3.uploads.ru/hGDa1.gif

368

NERAŠAI
Seniai neberašai,
Ar kas nutiko?
Darbai ar ligos užgulė pečius?
Pavasaris nuėjo,
Sodai snigo,
Rytai, pažadinti gaidžių...
Na, kur gi pradingai?
Kokios naujienos?
Takeliais bėga vasaros kaitra.
Vienatvėje paskendus,
Slegia dienos?
Širdis?O kur ta jos aistra?
Seniai neparašai-
Atsižadėjai?
O laikas bėga, jo nebepavyt.
Paskambink,
Pasiilgau, vis minėjau.
Bandau tave suprast...
Nedelsk, rašyk!

  *  *  *  *  *

369

GYVENIMAS - DUOTAS STEBUKLAS

Kai sako, gyvenimas margas,
  matai ir tiki,
Juk būna ir džiaugsmo, ir vargo,
  ir skausmo širdy.
Stumi nuo savęs tarsi kalną,
   tikiesi - pavyks,
Kad kristų upelin, kur alma,
  ir bėdos išnyks.
O būna, kad priešų pavydas
  užgriūna juodai.
Žaizdas tiktai laikas užgydo,
  telieka randai.
Gyvenimas - duotas stebuklas,-
  išlik žmogumi.
Jis myli teisingą ir kuklų,-
  tikėk dangumi.
Kai sako, kad baigėsi meilė,
  teigiu - NETIESA!
Ji - mūsų gyvenimo gairė,
  skaidriausia šviesa!
Mylėkim, kol leista mylėti,
  nestumdykim jos,
Ne laiškas pašte, ne ruletė,-
  gyvenkim jausmuos!
   Fortūna

370

TANGO PO VAKARO DANGUM

Koks liūliuojantis vakaras...
Jaučiu jo svaiginantį šokį.
Jazminų kvepėjimas paperka,
Kviečiu ir tave, negalvoki,

Apkabink mano liemenį
Ir šokim pamėgtąjį tango.
Seniai šitai buvo. Ar pameni,
Kai nešė mus muzikos bangos?

Jau jaučiu tavo šilumą,
Širdy akimis imu skęsti...
Garsuos pasimetusią tylumą
Kviečiu tango žingsniais pratęsti.

Su tavim ligi paryčio
Galiu nepailsdama šokti.
Matyt, tie pabundantys pokyčiai,
Kad vakarą noris pranokti...?

Koks liūliuojantis vakaras.
Kad jis niekada nesibaigtų!
Jazminų kvepėjimas paperka,
Sukuos, lyg nuo vyno apsvaigus...
   Fortūna

371

PAIMSIU TAVO NERIMĄ

Ištiesk man ranką-
Aš paimsiu ilgesį
Ir tavo šaltą delną
Savame sušildysiu.

Ištark man žodį-
Aš surinksiu ašaras,
Kad slogios mintys blėstų,
Kaip lietuj ugniakuras.

Atverk man širdį-
Pasiimsiu nerimą,
Kad būtų lengvas kelias
Ateities gyvenimu.

Paliesk man skruostą-
Dovanosiu bučinį
Ir tavo liūdnos akys
Žvelgs kitaip į rudenį...
    Fortūna

http://s2.uploads.ru/G9OpS.jpg

372

NAKTĮ MĖNESIENOJ

Kai vandenis myluoja mėnesiena,
Dangaus blakstienos nakčiai užsimerkia,
Ilgi šešėliai žargstosi po pievą,
Kažkur arti - smuikelis verkia.

Užuolaida nakties ant lango plakas,
Atrodo, niekas ir negali keistis,
O laikas - ne takais - su paukščiais lekia
Už  vingio to, kur smuikas, - leisis.

Netylanti rauda užgauna širdį.
Jei kas dabar skausmu pasidalintų...
Keliu akis į aukštį - gal kas girdi?
Vainiką nerimui nupintų.

Kai vandenis bučiuoja mėnesiena,
Dangaus blakstienos sapną pasitinka,
Vien laikrodis pakalbina nuo sienos,-
Smuikelio raudos jam patinka.
   Fortūna

373

DAR VIS LAUKIU

Laukiu naujo kažko-
Gal skrajūnės  minties,
Gal pakilt virš miškų,
Gal svajonių vilties...

Kartais laukiu tylos,
O ramybėj - sapnų.
Būna, noris kaitos-
Ryto vėjų dainų.

Laukiu, ieškau kasdien,
Kas pažvelgs, kas priglaus.
Ir dienos, ir nakties
Ar giedros ir lietaus.

Laukiu naujo, tikiu,
Kad nebus sutemos.
Tarp kampų keturių
Laimė ranką paduos.

Laukiu žodžių šiltų,
Lūpų laužo ugnies,
Pažadų, bet tvirtų
Ir kažko...iš širdies...
    Fortūna

374

KAS YRA LAIMĖ?

Žmonės, pasakykit,
Kas yra ta laimė?
Ar ją reikia vytis,
Ar ateis savaime?
Gal nukris į delnus,
Kaip kad snaigės krinta,
O gal žodžiai švelnūs,
Kai šypsnys nušvinta?
Žmonės, pasakykit,
Kaip gi ją suprasti?
Jau bandžiau ne sykį-
Nepavyko rasti...
Kas gi toji laimė,
Tokia paslaptinga,
Gal ji kiūto kaime,
Gal mieste triukšmingam?
Ech, kad numanyčiau,
Imčiau ją už rankos
Ir neišmainyčiau,
Iki žemės lenkčiaus!
Žmonės, pasakykit,
Saugosiu garbingai.
Ar ją reikia vytis?
Noriu būt laiminga!
    Fortūna

375

VERIU ANT GYVENIMO SIŪLO

Iš gyvenimo taurės geriu,
Ką likimas pasiūlo, ką duoda.
Lyg ant siūlo tą būtį veriu-
Viską viską - ar balta, ar juoda.

Vėrinys vis ilgėja. O aš
Sunerimus, ką rytdiena žada,
Ar trapumas vilties neišneš,
Apmąstau, kur lemtis mane veda?

Ir svarstau, kas bus ryt ar poryt,
O aiškumui - užsidegu žvakę.
Kaip tą nežinią reikia nuryt,
Niekas man iki šiol nepasakė.

Ant gyvenimo siūlo veriu
Net ir tai, kas nesutelpa saujon
Ir gyvenimo taurę geriu...
Na, o žvakę uždegsiu iš naujo.
     /Fortūna/

376

VASARA JAU PRAEITY

Visi laukai praeitimi pakvipo-
Tik buvo vasara, o jos jau nebeliko.
Ir veltui šauksi ją atgal sugrįžti,
Ruduo parodo tik belapę rykštę.

Dar užsilikus peteliškė skraido.
Nuo miško vėjas neša liūdną aidą.
Naktis kai išvynioja tamsią skarą,
Vienatvėj net savuos namuos negera.

O danguje viena žvaigždelė verkia.
Gal debesėlis ašaroms pasmerkęs?
Pasiekčiau, imčiau ją ir nukabinčiau,
Paglostyčiau ir švelniai nuraminčiau...

Deja...ruduo.Vėsa laukus apniko.
Tik buvo vasara, o grožio nebeliko.
Netikra viskas, regisi, paseno,
Kiti jausmai širdy apsigyveno.
   Fortūna

377

BUS  VĖL  RUDENYS

Bus vėl rudenys, darganos, lietūs,
Supsis klevo lapeliuos lašai,
Lyg ranka paslaptinga palietus,
Bus dienos per mažai, per mažai.

Po ražienas tik vėjai kvatosis,
Plauks takeliais sudrumstas vanduo.
Naktimis ašaros žilas uosis,
Sugraudintas rudenės skriaudos.

Tik šermukšnė puoš kaklą karoliais
Ir prie beržo tvirčiau prisiglaus.
Vinguriuos upių miglos į tolius,
Kol į miško tankmes įsispraus.

Bus dienų tik su ūkanų šydais,
Bus naktų nemiegotom akim,
Bus jausmų, kurių nieks nepavydi,
Bet teks viską išjausti širdim...
   Fortūna  2013-10-12

378

RUDENĖJ NAKTY

Tamsiaakė naktis gūrinėja užmigusiom gatvėm,
Rodos, ieško kažko,o surasti visai nemėgina.
Pasakytum, gamtos tyloje išgyvena pilnatvę,
Tarsi būtų šalia, kas žodžius paslaptingus dalina...

Netylėki ir Tu! Tavo žodžių seniai negirdėjau,
Buvo meilės nedaug, bučinių ir vilčių, ir svajonių.
Pasakyk, juk ne viską nusinešė skriejantis vėjas,
Kad likimo kely nebeliktų niūrių abejonių.

Juodaakėj nakty sugrąžinkime meilę prie vartų,
O įeiti pati sugebės, jei tik Tu nedvejosi.
Apie tai vakarais vienumoj aš mąsčiau šimtus kartų...
Pažiūrėk, net delčia mums ryškesnė ir žvaigždės kitokios!

Pasakyk ką gražaus, lai išgirsta dangus ir beržynas,
Apkabink, pabučiuok- vėl sugrįšim į vasaros sodą!
Ten žiedai bus tik mums, širdys ilgesio, skausmo nežino,
Kur pasaulis net naktį spalvotas ir mielas atrodo!
           Fortūna

379

Na štai, o čia visa poezijos jūra, neriu į ją stačia galva ir jaučiuosi tartum  undinėlė,(nors tikrumoje esu sena nepaslanki vėžlienė) nardau eilėraščių posmuose, mėgaujuosi jų gražumu, užmiršusi viską, net metų svorį lenkianti prie žemės, lyg su,, laiko mašina" grįžtų į praeitį, tartum žvelgdama į stebuklingą krištolo rutulį bandau atspėti ateitį, dabartis neegzistuoja. Tokia tai yra puikios poezijos įtaka. 
Fortūna, tu lyg stebuklinga geroji fėja, mokanti užburti savo eilėmis. Ačiū!

380

LAUKIU  LAIŠKO

Parašyk seniai laukiamą laišką.
Ne kompiuteriu - savo širdim.
Ilgesys, nežinia kampais vaikšto...
Kantriai laukiu dienom ir naktim.

Parašyk ant asfalto, ant smėlio,
Jei kitos neturi išeities,
Žvaigždėmis išdėliok dangaus mėly
Arba jūroj šiltoj ant vilnies.

Nesvarbu, nors jis būtų ant stiklo,
Ant nuplėšto žurnalo skiautės,
Juk svarbiausia, kad būtų jis tikras,
Parašytas tik man, iš širdies...

    Fortūna

Отредактировано Fortūna (2013-11-02 19:45:00)


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys