Sveiki atvykę į http://www.liveinternet.ru/images/smilies/oct/crash.gifvetainę!

UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Объявление

  Neparašius nei vienos žinutės, narys ŠALINAMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys


Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys

Сообщений 101 страница 120 из 395

101

Fortūna, tai nuostabu, nepaprastai prasminga ir gražu...
Kai tik truputį atsigausiu-pagal šį eilėraštį būtinai sukursiu gerą klipą. :writing:

102

Ačiū ačiū,Marija :love:

103

KIEK REIKIA ŽMOGUI

/Netiesa,kas sako ne!-žmogui reikia daug!/

Reikia sveikatos,
Mėgstamo darbo,
Žvaigždės Visatoj,
Saugančios vardą.
Mielos gimtinės
Su baltais sodais,
Duonos kasdienės,
Vilties,paguodos...
Lietaus ir sniego,
Rasotų pievų,
Ramiausio miego,
Kai žydi ievos.
Šalnos rudenės,
Pūgos ir vėjo.
Po kojom-žemės,
Tvirtai stovėti!
Paukščių treliažų,
Spalvų paletės,
Gamtos peizažų,
Dangaus saulėto.
Pilnatvės gylio,
Džiaugsmo ir laimės,
Miražų vylių,
Tikrosios meilės.
Skausmo-tik mažo,
Kad pagalvoti,
Ašaros lašo,
Kad dovanoti...
Kelių tiesiausių,
Namų,kur laukia,
Draugų geriausių,
Žalių palaukių.
Medžių kantrumo,
Ramaus pavėsio,
Naktų tamsumo,
Svajonių dviese...
Glostančių rankų
Žmogaus mieliausio,
Audros kai trankos-
Paguost,priglausti...
Vaikiško juoko
Šeimos židiny,
Viską išmokti,
Patirti turi!
Daug žmogui reikia-
Vandens ir oro,
Labiausiai-laisvės,
Ir daug daug noro!
Dievo malonės
Ateičiai austi,
O basas kojas
Gerumu prausti...
Jūros ošimo,
o skrydžiui-erdvės,
Užsimiršimų
Ir žiedo gėlės.
Kai darbščios rankos
Ir blaivus protas,
Likimą renkas
Net jo išduotas!

Fortūna

104

Rokiškis.Rašytojų suolelis. Su draugėm pasvalietėm literatėm :D

105

Ekskursija po bibliotekas ir muziejus. Su kolege Onute :D

106

Fortūna написал(а):

KIEK REIKIA ŽMOGUI
            /Netiesa,kas sako ne!-žmogui reikia daug!/

Labai labai sutinku su tavimi, Aldut... zmogui daug reikia...
O gal nedaug? Kazkada as sakiau, kad man reikia tik... kad mane suprastu, kad isklausytu, kad paguostu... Ar tai daug?
Labai labai grazus eilerastis... toks is sirdies...  :love:

107

Fortūna, tavo eilės pataiko tiesiai į širdį, galėtum jas skaityti be galo. Ačiū už nuostabias eiles!

108

NEŽINOJOM  ABU

Kol supratom abu,
    buvo skausmo, klaidų.
Buvo džiaugsmo,
    laukinių naktų.
Kad pamiršome tai,
    kas be galo svarbu,
Kad svajonės užges su laiku...

Nežinojome mes,
    kad keliai šauks kiti,
Kad jaunystė
    išbando jausmus,
Kad šeimos židinys
    bus ne mūs abiejų
Ir skirtingai pakelsim sparnus.

Nesupratom tada,
    kam liepsnoja laužai
Ir vis gludom
    arčiau prie peties...
Mums kalbėjo dažnai:
    ,,Šita meilė tikra!,,
Krito mėnuo į delnus nakties...

Netikėjome mes,
    kad drauge laikinai,
Kad likimas
    išskins ramunes,
Kad lakštingalos suoks
    kiekvienam atskirai
Ir matysim skirtingas žvaigždes...

109

LIUKS...

110

O kam kryžiukas? Gal jį laikyti pliusu :question:  :rofl:

111

Fortūna, nuostabu...
Bėgu rinkti nuotraukų klipui... :love:

112

Na,prajuokinai,Marija :crazyfun: Neskubėk,spėsi,o už malonius žodžius didelis AČIŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ :love:

113

Vaje, vaje ...Aš gi savęs nebeatpažįstu. Aukščiausia klasė.Ir nuotaika, ir mano užmojai-kaip tik...
Ačiu, mano geradėjau...

114

Fortūna, čia gi gaunasi puikiausia daina, pasiulyk savo posmus dainininkams, žinau, kad daugelis jų perka gražias eiles savo dainom. Tiesa, konkrečiai kam negaliu pasakyti, bet pabandyti galima. Gal kas gali patarti, kaip išeiti į kontaktą su jais, gal visažynis Vomas ką nors žino.

115

Miela Joana,kur jau ten man taip aukštai šokt? Nesu tiek talentinga,kad galėčiau siūlyti. Ačiū,kad taip gerai vertini,ir tikrai nepagailėčiau,jei kam tiktų,o kol kas tegu būna taip,kaip yra...

116

KLOJA LAPAI TAKUS

Jau krinta lapai. Ar girdi?
Visus takus gražiai užklojo.
Auksinio žaismo apsupty
Vėjelis serenadą groja!

   Tik paklausyk, kokia daina!
   Aukštai padangėj ardo tylą.
   Plati vėjelio šypsena.
   O lapai leidžias, skraido, kyla...

Minkštuosius patalus rudens
Įvertins pakeleivių kojos.
Kol stora marška pasidengs,
Te serenadomis vilioja.

   Jeigu į plaukus lapai kris,
   Plačiai ir Tu nusišypsoki,
   Užgims nauja, šviesi viltis
   Ir kvieski vėją džiaugsmo šokiui!

Auksiniai lapai! Ar matai?
Sakytum - saulė nusileido.
Auksiniai lapų paklotai-
Jie išpuošė žemelės veidą!
               Fortūna                                        http://img1.imagehousing.com/65/df7db81afa53049827d56d531885dfa7.jpg

117

MANO  METAI

Mano metai ilgesiu sužydo,
Dieną krinta lapais, lyg laiškais,
Naktimis miglų užgobia šydas,
Nuogos mintys bąstosi laukais...

   Vėjo gūsiai nuneša į tolius,
   Pasislėpti noris nuo savęs,
   Prisiglaust prie beržo, lyg prie brolio,
   Ir dienas, it rebusą, suprast.

Mano metai plaukuose  nusėdę,
Laimė, džiaugsmas vysta ilgesy,
Praeity prasmego laiko pėdos,
Ką išgirsiu aido virpesy?

   Dažnas sapnas viltį subrandina-
   Prisiliesti trokštu artumos.
   Metai slenka, rudenius dalina
   Ir žinau, nebus prasmės kitos...

              Fortūna

Отредактировано Fortūna (2011-08-25 21:43:14)

118

Eilėse -ruduo, širdyje - ilgesys, veide - šypsena. Šaunu, miela, gražios eilės.

119

Miela, Fortūna.
Metai - tai mūsų turtas, vienintelis ir neįkainojamas.
Džiaukimės jais, taip pat kaip ir Tavo eilėmis.
Ačiū už jas... :love:

120

SĖKMINGA  DIENA

Ir vėl pasibaigė viena diena,
Sutirpo ji, kaip tirpsta vaško žvakė.
Laiminga aš, nes nebuvau viena-
Šiandien mane lydėjo Tavo akys...

Globojo Tavo žodžiai, šiluma,
Vienatvės būtį vėjai išlydėjo
Ir glostė širdį Tavo artuma-
Tokios dienos visai nesitikėjau!

Fortūna  2011-08-29


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys