Fortūna, tai nuostabu, nepaprastai prasminga ir gražu...
Kai tik truputį atsigausiu-pagal šį eilėraštį būtinai sukursiu gerą klipą.
Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys
Сообщений 101 страница 120 из 395
Поделиться1012011-07-07 06:33:10
Поделиться1022011-07-07 14:03:17
Ačiū ačiū,Marija
Поделиться1032011-07-15 12:20:52
KIEK REIKIA ŽMOGUI
/Netiesa,kas sako ne!-žmogui reikia daug!/
Reikia sveikatos,
Mėgstamo darbo,
Žvaigždės Visatoj,
Saugančios vardą.
Mielos gimtinės
Su baltais sodais,
Duonos kasdienės,
Vilties,paguodos...
Lietaus ir sniego,
Rasotų pievų,
Ramiausio miego,
Kai žydi ievos.
Šalnos rudenės,
Pūgos ir vėjo.
Po kojom-žemės,
Tvirtai stovėti!
Paukščių treliažų,
Spalvų paletės,
Gamtos peizažų,
Dangaus saulėto.
Pilnatvės gylio,
Džiaugsmo ir laimės,
Miražų vylių,
Tikrosios meilės.
Skausmo-tik mažo,
Kad pagalvoti,
Ašaros lašo,
Kad dovanoti...
Kelių tiesiausių,
Namų,kur laukia,
Draugų geriausių,
Žalių palaukių.
Medžių kantrumo,
Ramaus pavėsio,
Naktų tamsumo,
Svajonių dviese...
Glostančių rankų
Žmogaus mieliausio,
Audros kai trankos-
Paguost,priglausti...
Vaikiško juoko
Šeimos židiny,
Viską išmokti,
Patirti turi!
Daug žmogui reikia-
Vandens ir oro,
Labiausiai-laisvės,
Ir daug daug noro!
Dievo malonės
Ateičiai austi,
O basas kojas
Gerumu prausti...
Jūros ošimo,
o skrydžiui-erdvės,
Užsimiršimų
Ir žiedo gėlės.
Kai darbščios rankos
Ir blaivus protas,
Likimą renkas
Net jo išduotas!
Fortūna
Поделиться1042011-07-15 13:57:08
Rokiškis.Rašytojų suolelis. Su draugėm pasvalietėm literatėm
Поделиться1052011-07-15 14:00:23
Ekskursija po bibliotekas ir muziejus. Su kolege Onute
Поделиться1062011-07-16 01:17:40
KIEK REIKIA ŽMOGUI
/Netiesa,kas sako ne!-žmogui reikia daug!/
Labai labai sutinku su tavimi, Aldut... zmogui daug reikia...
O gal nedaug? Kazkada as sakiau, kad man reikia tik... kad mane suprastu, kad isklausytu, kad paguostu... Ar tai daug?
Labai labai grazus eilerastis... toks is sirdies...
Поделиться1072011-07-18 15:21:07
Fortūna, tavo eilės pataiko tiesiai į širdį, galėtum jas skaityti be galo. Ačiū už nuostabias eiles!
Поделиться1082011-07-30 23:29:49
NEŽINOJOM ABU
Kol supratom abu,
buvo skausmo, klaidų.
Buvo džiaugsmo,
laukinių naktų.
Kad pamiršome tai,
kas be galo svarbu,
Kad svajonės užges su laiku...
Nežinojome mes,
kad keliai šauks kiti,
Kad jaunystė
išbando jausmus,
Kad šeimos židinys
bus ne mūs abiejų
Ir skirtingai pakelsim sparnus.
Nesupratom tada,
kam liepsnoja laužai
Ir vis gludom
arčiau prie peties...
Mums kalbėjo dažnai:
,,Šita meilė tikra!,,
Krito mėnuo į delnus nakties...
Netikėjome mes,
kad drauge laikinai,
Kad likimas
išskins ramunes,
Kad lakštingalos suoks
kiekvienam atskirai
Ir matysim skirtingas žvaigždes...
Поделиться1092011-07-31 00:22:24
LIUKS...
Поделиться1102011-07-31 02:33:30
O kam kryžiukas? Gal jį laikyti pliusu
Поделиться1112011-07-31 11:03:42
Fortūna, nuostabu...
Bėgu rinkti nuotraukų klipui...
Поделиться1122011-07-31 11:14:37
Na,prajuokinai,Marija Neskubėk,spėsi,o už malonius žodžius didelis AČIŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ
Поделиться1132011-07-31 12:56:09
Vaje, vaje ...Aš gi savęs nebeatpažįstu. Aukščiausia klasė.Ir nuotaika, ir mano užmojai-kaip tik...
Ačiu, mano geradėjau...
Поделиться1142011-07-31 21:35:59
Fortūna, čia gi gaunasi puikiausia daina, pasiulyk savo posmus dainininkams, žinau, kad daugelis jų perka gražias eiles savo dainom. Tiesa, konkrečiai kam negaliu pasakyti, bet pabandyti galima. Gal kas gali patarti, kaip išeiti į kontaktą su jais, gal visažynis Vomas ką nors žino.
Поделиться1152011-08-01 12:15:03
Miela Joana,kur jau ten man taip aukštai šokt? Nesu tiek talentinga,kad galėčiau siūlyti. Ačiū,kad taip gerai vertini,ir tikrai nepagailėčiau,jei kam tiktų,o kol kas tegu būna taip,kaip yra...
Поделиться1162011-08-24 08:52:17
KLOJA LAPAI TAKUS
Jau krinta lapai. Ar girdi?
Visus takus gražiai užklojo.
Auksinio žaismo apsupty
Vėjelis serenadą groja!
Tik paklausyk, kokia daina!
Aukštai padangėj ardo tylą.
Plati vėjelio šypsena.
O lapai leidžias, skraido, kyla...
Minkštuosius patalus rudens
Įvertins pakeleivių kojos.
Kol stora marška pasidengs,
Te serenadomis vilioja.
Jeigu į plaukus lapai kris,
Plačiai ir Tu nusišypsoki,
Užgims nauja, šviesi viltis
Ir kvieski vėją džiaugsmo šokiui!
Auksiniai lapai! Ar matai?
Sakytum - saulė nusileido.
Auksiniai lapų paklotai-
Jie išpuošė žemelės veidą!
Fortūna
Поделиться1172011-08-25 21:37:25
MANO METAI
Mano metai ilgesiu sužydo,
Dieną krinta lapais, lyg laiškais,
Naktimis miglų užgobia šydas,
Nuogos mintys bąstosi laukais...
Vėjo gūsiai nuneša į tolius,
Pasislėpti noris nuo savęs,
Prisiglaust prie beržo, lyg prie brolio,
Ir dienas, it rebusą, suprast.
Mano metai plaukuose nusėdę,
Laimė, džiaugsmas vysta ilgesy,
Praeity prasmego laiko pėdos,
Ką išgirsiu aido virpesy?
Dažnas sapnas viltį subrandina-
Prisiliesti trokštu artumos.
Metai slenka, rudenius dalina
Ir žinau, nebus prasmės kitos...
Fortūna
Отредактировано Fortūna (2011-08-25 21:43:14)
Поделиться1182011-08-31 20:19:13
Eilėse -ruduo, širdyje - ilgesys, veide - šypsena. Šaunu, miela, gražios eilės.
Поделиться1192011-09-01 09:06:32
Miela, Fortūna.
Metai - tai mūsų turtas, vienintelis ir neįkainojamas.
Džiaukimės jais, taip pat kaip ir Tavo eilėmis.
Ačiū už jas...
Поделиться1202011-09-23 00:33:56
SĖKMINGA DIENA
Ir vėl pasibaigė viena diena,
Sutirpo ji, kaip tirpsta vaško žvakė.
Laiminga aš, nes nebuvau viena-
Šiandien mane lydėjo Tavo akys...
Globojo Tavo žodžiai, šiluma,
Vienatvės būtį vėjai išlydėjo
Ir glostė širdį Tavo artuma-
Tokios dienos visai nesitikėjau!
Fortūna 2011-08-29