UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS |
Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys
ŽENGS KALĖDOS PER SLENKSTĮ
Medžiai miega-
Sapnuoja pavasarį.
Šakose-
Mėnesiena sirpsta.
Likimai
Pusnynais bėga,
Laiko ratas
Tolygiai girgžda.
Kalendoriai
Skaičiuoja jau valandas.
Už langų-
Baltos šventės supas.
Kalėdos!
Atėjo oriai.
Naujos viltys
Ties slenksčiu klūpo...
Metai bėga
Į mūsų gyvenimus
Ir tiki-
Tą švenčiausią naktį
Stebuklai
Pripildys gėrio,
Nevėluokim
Žvakes uždegti!
Jau Kalėdų nuotaikom gyveni? Ką gi, neužilgo reikės pradėti kepti meduolius. O Kalėdų Seneliui ar išsiuntei laiškutį?
Gerai sakai! Visai pamiršau! Ko čia paprašyt reiktų, kai tiek visko norisi? Bet gal Senelis pats susiprotės 
Senelis nuo ,,susiprotėjimo'' ko reikia visiems ir visoms, gali ir pats nuprotėti.
Joana, gal taip nereikia... man svajonės negadink 
O tu ,,nesuk smegenų" Seneliui, matai jis visai susenęs, suvaikėjas, o tai žiūrėk įdės kokį nors kaljaną, ką su juo darysi?
Tai aš jam kaljaną galiu įdėt!Kai dukra buvo Egipte, parsivežė bent du 
MEILĖ...KAS JI?
Meilė...Kas ji? Pasakyk!
Neaplankė...ir kodėl?
Ar ateis ji vienąsyk,
Verta laukti vėl ir vėl?
Meilė - kerinti gėlė.
Dar nežydi? Neskubėk.
Žiedas - lekianti satrėlė,
Ji pataikys - patikėk!
Meilė - tai kaitri liepsna.
Neliepsnojo? Suliepsnos!
Meilei amžius - ne riba,
Kartais beldžias be žinios.
Meilė - virpulys širdies,
Krintantis žvaigždžių lietus.
Kai tiktai jausmus palies,
Meilę šauk visu balsu!
Meilė - saulės šypsena.
Nesuspindo? Būk kantrus!
Meilė - skambanti daina,
Meilė - mylimas žmogus!
Fortūna
LAUKIMAS
Kantriai laukiu žiemos ir sniego,
Ir pūgos siautulingo kauksmo,
Kai pusnynai palangėj nemiega-
Gal palaidos betikslį skausmą?
Gal užklostys jie mano gėlą,
Nes ir vėl liūdesys aolankė,
Vėl svajonės į tolius pabėgo
Ir bejėgiškai svyra rankos...
Nesimiega, vėl nesimiega...
Žvakių liepsnos šešėliais blaškos.
Tas laukimas ir šalčio, ir sniego...
Pilu vyną į taurę! Taškas...
Fortūna
Meilė - skambanti daina,
,,Ir gražiausia daina pakartota,
Savo būvusio grožio neskleis''
Ėch, tas saldus ir paslaptingas žodis - meilė...
Sakai, pakartota daina nebebūna graži? Aš nesutinku 
Fortūna, neįbrisi du kartus į tą pačią upę...
O aš ir neketinu į tą pačią - ieškau kitos 
Teisingai, kam į upę, geriau į jūrą.
Baik iš manęs juoktis, aš aplamai vienąkart gyvenime jūrą temačiau ir vėl įbrist norėčiau, bet taip toli nuo jos gyvenu 
Kodėl nebebyra Auksinės Fortūnos mintys? Taip patiko skaityt 
TIRPSTA METAI ŽVAKE...
Vėl baigiasi metai-
Sutirpo, lyg žvakė...
Gyvenimo ratuos
Sumišę, nustebę,
Mes svarstom, kas buvę,
Ką gera padarėm?
Kur buvom suklupę,
Ką gyrėm, ką barėm?
Ir mąstom į priekį,
Viltis vėl brandinam,
Kad laimę pasieksim-
Svajonę auginam.
Vėl baigiasi metai.
Atėjo Kalėdos.
Gyvenimo datos
Nauju rūbu rėdos...
Fortūna 
Nė akimirkai nesustabdysi, nesugrąžinsi, nebepavysi - laiko tekmė nepavaldi mums, dėja...
Deja... O taip norėtųs atgalios...
NYKSTANT KALENDORIUI
Ir vėl sutirpo metai,
Kaip tirpsta ledo lytys.
Ant sienos kalendorius
Toks liūdnas, toks sulysęs...
Sujudęs gruodis gėris,
Ir laikrodis nustebęs-
Aplink girliandos žėri
Ir plaikstos ryškios žvakės.
Vėl naujas džiaugsmo rūmas
Atvers duris į širdis,
Gims meilė ir gerumas,-
Nauji ant slenksčio girdis!
Tad leiskit man šįvakar
Vėl su Jumis pabūti,
Kol plaikstos, tirpsta žvakės,
Kol lieka tik minutės...!
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys