UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys


Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys

Сообщений 161 страница 180 из 389

161

ŠIS TAS IŠ JONIŠKĖLIO GYVENIMO...

   Po kelių savaičių praleistų „orkaitės režimu“ šiandienos rytas buvo kaip niekad gaivus. Už lango kažkas išpylė stiklinę rūko… Jis lėtai tekėjo snaudžiančiomis miestelio gatvelėmis, kabinosi prie geltonuojančių lapų, brovėsi per atlapotus langus ir pamažu gėrėsi į kiemuose snaudžiančių šunų gaurus. Jų giminaičiai gyvenantys „apartamentuose“, išvesti rytinio pasivaikščiojimo, vilko paskui save snaudžiančius šeimininkus ir per tas kelias akimirkas, skirtas „mažam ir dideliam reikalui“, stengėsi sugerti į save viską: rūką ir rasą, vėsą ir artėjančio rudens kvapus…

Dar vakar burbuliavęs dėl nepakeliamo karščio, jau šiandien pradedu jo ilgėtis. Mėgstu rudenį, bet nemėgstu staigios metamorfozės. Jei žiema, pavasaris ar vasara pas mus atkeliauja kažkaip pamažu, palaipsniui, iš anksto įspėdami įvairiausiais ženklais, tai su rudeniu viskas kitaip. Atsibundi vieną rytą ir tiesiog pamatai, kad jis atėjo…

  Staiga Mūšos vanduo pasidarys per šaltas, vakarai per ilgi, o žmonės, vasarą nerangūs ir lėti, staiga prisimins tūkstančius reikalų, rūpesčių ir … išsilakstys po savo mažesnius ar didesnius pasaulius…

Didžiausias ir geriausias žmogaus draugas televizija, pradės naują dar saldesnį, dar įdomesnį, dar… tuštesnį sezoną. Tad metę visus darbus mėgausimės kitų gyvenimais, skaičiuosime kitų nuodėmes, pergyvensime, dėl skriaudžiamų Luis Marijų, ar tapsime dosniausiais mecenatais, gausiai aukojančiais piršto paspaudimu telefono aparate – juk tai taip lengva, taip paprasta, taip kilnu būti geram gulint fotelyje…

Ir vėl keiksime valdžią, piktinsimės jų netoliaregiškumu, nepateisinamais išlaidavimais ir nesugebėjimą valdyti šalį. Žinosime tūkstančius būdų kaip pagerinti gyvenimą (populiariausias: „visus juos už vienos vietos ir ant beržo šakos“), bet nemokėsime mokesčių ir svajosime apie darbą norvegiškame žuvų fabrike…

O valdžia, savo ruožtu, mus vis ramins, kad viskas gerai ir stabilu. Aiškins, kad dėl visko kaltos mamos, gaunančios tūkstantines išmokas ir varančios šalį į bankrotą. Kažkas reikalaus priešlaikinių rinkimų, kažkas įžvelgs sąmokslą, ir, visų džiaugsmui, bus sukurta dar šimtas parlamentinių komisijų, kurios anksčiau ar vėliau, bet tikrai atskleis visą tiesą…

  Tik visame tame šurmulį niekas nepastebėjo kad vidurvasarį tyliai išėjo vienišas auksarankis Aleksas. Niekas neužsuko pas kaimynę Elzytę, kuri kas savaitę sau siunčia registruotą laišką tam, kad bent jau paštininkė užsuktu į jos tuščius namus.

Rudenėja… Senos ligoninės palatoje jie dviese: Jurgis ir medicinos sesuo. Pastaroji nervingai maigo televizoriaus distancinį pultą negalėdama pasirinkti tarp aukštuomenės gyvenimo būdo apžvalgos, graudenančios apie sunkią „žvaigždžių“ buitį ir serialo, pasakojančio apie geriau meluojančias moteris. Jurgis, kažkada buvęs šauniausiu miestelio muzikantu, žvelgia pro langą į lėtai tekančius Mažupės vandenis. Vyras šypsosi ir savo, iki alkūnių amputuotų rankų, nematomais pirštais groja rudeninį valsą gyvenimui…

                      http://uploads.ru/i/u/7/3/u73yB.jpg

162

Čia buvo mano komentaras ir kurgi jis pradingo?

163

Ir ką tas komentaras sakė? Rašyt toliau ar nebe? Gal tada geriau paeiliuosiu. :blush:

164

LEISK SU TAVIM PABŪTI

Leisk su tavim šį vakarą pabūti,
Leisk prisiglausti taip tvirtai tvirtai!
Gesink širdy besmilkstančią žvakutę,
Tegu pabunda snaudžiantys jausmai.

Leisk su tavim šį vakarą kalbėtis
Tik mums vieniems suprantama kalba,
Kol nusileis nakties skara žvaigždėta
Ir tavo širdį jaus širdis mana.

Leisk prisiglaust, paimt tave už rankos,
Pajusti šilumą tavų delnų.
Ar nejauti, kad šaltis skvarbiai rangos
Ir jausmuose - lyg šerkšnas ant langų.

Leisk pasvarstyt, kas tikra ir netikra,
Ar nepaklydo meilė pakely?
Nes bučiniai,- lyg būtų jie per stiklą,
Ir nesvaigina aistrų siautulys.

Leisk su tavim šį vakarą pabūti,
Pasiklausyti spindinčios žvaigždės.
Ir užgesinus nerimo žvakutę,
Prie tavo lūpų švelniai prisiliest...

   Fortūna 2011-12-14

  http://uploads.ru/i/m/r/x/mrxOu.gif

165

Nuostabu, trūksta žodžių, šaunuolė!

166

KALĖDOS

Ryškios girliandos languos suspindo,
Sklaidosi eglių kvapai.
Naujo laukimas veidus užtvindė,
Girdis, kaip skamba varpai.

Šventos Kalėdos rogėm atskriejo,
Renka prie stalo visus.
Nuoskaudas, pyktį paleidę vėjais,
Rodom geriausius jausmus.

Prie Kūčių stalo Angelas Baltas
Laimins visus iš eilės,
O kūdikėlis, gimęs nekaltas,
Gėrį į širdis įlies...                                                        http://uploads.ru/i/t/5/8/t58Qd.jpg

167

MAN PATINKA ŽIEMA

Man patinka žiema
Ir pūga už langų,
Pusnynuose pasakos miega.
O namų šiluma
Tirpdo ledą širdžių
Ir mintys baltesnės už sniegą.

Man patinka žiema,
Speigo žingsniai nakty,
Kada pykši tvoros ir sienos.
Ta jauki baltuma,
Tas naktų žavesys,
Kai palydi skaidri mėnesiena.

Man patinka žiema
Ir šarmoti miškai,
Kai namuose kaitrus židinys,
Kai širdy ramuma
Ir ugnies atšvaitai
Apsvaigina tartum bučinys.

Man patinka žiema,
Šalčio raštai languos,
O aplink vien balta paslaptis...
Kai jauki tyluma
Pasiklysta laukuos,
Tyliai gimsta laukimo viltis...

  Fortūna
http://uploads.ru/i/K/9/X/K9XTt.jpg

168

Kokios puikios eilės, taip ir dvelkia gražiu šventiniu žiemos rytu, trumpa akimirka pabūvojau toly, toly praeity prie degančios krosnies, pajutau beržinių malkų kvapą, išgirdau jų traškesį liepsnose, už sienos girdėjosi ramūs tėvų balsai, sklydo viliojantis Kalėdinių kepinių kvapai... Žodžiu, deportavausi laike į praeitį.

169

Kad Joana svajotoja ir dažnai mintyse praeityje, seniai suvokiau. Užtat gimsta gražūs prisiminimai. Tik išklydus toli atgal, nepamiršk sugrįžk į dabartį,nes kaip gi mes be Tavęs :D

170

ELEGANTIŠKAI  SNINGANT

Taip gražiai elegantiškai sninga.
Tyluma vaikšto rogių keliais.
Ar nebus ji šįkart apgaulinga,
Kaip kad buvo visai neseniai?

Ten, už posūkio, eglės rikiuojas,
Prisiglaudusios viena kitos.
Paslapčia tartum kuždas, svajoja,
Kol šiltai sniego skaros užklos.

Prieš akis - lyg stebuklų miražas.
Patikėtum - paliest negali.
Sniego pilys fantastiškai gražios.
Baltas gruodis pūkiniam kely.

Taip gražiai elegantiškai sninga.
Gal su snaigėm ir laimė nukris?
Šitoj pasakoj būčiau laiminga,
Jei šalia būtų draugo petys...

http://uploads.ru/i/j/m/d/jmdEG.gif

171

Fortūna, mieloji, aš taip pasiilgau žiemiškos žiemos, su baltu sniego patalu, su krentančiom snaigėm, su vaikų klegesiu ant sniego  kalniukų, su besmegeniu už lango, o dar tie nuostabūs tavo posmai, įkeltas žiemos peizažas - staugti norisi vilku pasižiūrėjus pro langą į juodą , tamsią, besniegią  naktį.

172

Joana, tik jau nepavirsk vilkolakiu :no: Ateis ta žiema, ateis...Gal daug pavėlavus, gal dar nenusprendus, kada čia savo galias rodyt...Džiaukimės, kad nespaudžia baisūs šalčiai, kad pravažiuojami keliai, kad nėra sušalusių.

173

SANDŪRA

RIEDA AŠARA SKRUOSTU
PAMAŽU...PAMAŽU...
ŠIRDĮ ŠVELNIAI PAGLOSTO-
TAIP JAUTRU, TAIP GRAŽU...

TIRPSTA METAI SENIEJI,
LYG SNIEGUOLĖS DELNE.
O UŽ DURŲ NAUJIEJI
SU SAVA DAINELE.

KRINTA ŽVAIGŽDĖS Į ŽEMĘ
SU STEBUKLAIS TIKRAIS,
GAL KAM ATEITĮ LEMIA
PASLAPTINGAIS KERAIS...

NETRUKDYKIM TO ŽAISMO-
TAIP JAUTRU, TAIP GRAŽU!
IR NAUJUS ĮSILEISKIM
SU VILČIŲ BAGAŽU...
/Fortūna 2011-12-24/

http://uploads.ru/i/j/P/4/jP4fy.gif

174

FORTUNA! Tikrai, "taip jautru, taip grazu"! Miela draugute, tu, kaip visada - nuostabi!!!! :cool:

175

           BESNIEGĖ  ŽIEMA

Kas kartą vis trumpesnės dienos
Ir drumzlina dangaus spalva.
Jei saulė mirkteli blakstienom,
Tuoj slepia ją aukšta kalva.

Ir pinasi mintis su žingsniais,-
Niekaip neranda atramos.
Anksti užsidega žibintai,
Tarsi ieškodami žiemos.

Jaučiu, kaip sapnas nusileidžia
Ir pasibels tuoj į duris.
Žibintų šviesos gatvėj žaidžia..
Kada gi pagaliau pasnigs???
       F. 2011-12-26

                http://uploads.ru/i/e/j/B/ejBOA.jpg

176

http://www.jonava.net/lt/index.php?opti … p;Itemid=1

   Tik pažiūrėkit, kur mano eilės atsirado! Drakono darbas, ne kitaip :canthearyou: !

177

  PŪGA

Šėlo, pašėlo gruodžio padangė-
Pūgos vaitos.
Blaškos, dejuoja, draskos palangėj,
Prašos globos.

Giliuos pusnynuos slepias takeliai-
Žingsniai sunkės.
Žiemos išdaigos šaukia į kelią,
Žvilgsniai platės.

Balti pusnynai man ne naujiena,
Tik paklausyk!
Jie dovanojo gimimo dieną
Jau daug daug syk.

Ne vien tik pūgos, speigas ledinis
Dažnas svetys.
Veidai pražysta, kai apkabina,
Stingsta širdis...

Kviečiu arbatos kvapnios puodeliui-
Prašom užeit!
Pasisvečiuokit, spėsit į kelią,
Pūgos praeis...
2011-12-25 Fortūna

         http://uploads.ru/i/9/3/o/93oNO.jpg

178

Rodos gimtadienį atšventei, ar man pasivaideno? Jei taip, tai nors pavėluotai leisk pasveikinti ir palinkėti visko, ko geidžia Tavo širdis, kad visos svajonės ir viltys išsipildytų. Būk sveika, būk laiminga! ( Jeigu ką sumaišiau, atleisk,kažko galvelė nenori veikti).
O žiemoj pabūvau nors Tavo eilėse,  taip trūksta balto sniego, pūgos vaitojimo už lango, takelio praminto per gylų sniegą, sidabrinio šerkšno ant pušų šakų.

179

Dėkui,Joana, tikrai per tą laiką, kol nebuvai,- pasenau. Dabar kaip ta senė iš pasakos, sėdžiu prie suskilusios geldos ir rašinėju eiliukus. Tiesa, kai palyginu juos su Prano eilėm, tai ausys taip paraudonuoja, kad... :blush:

180

Fortūna написал(а):

kai palyginu juos su Prano eilėm, tai ausys taip paraudonuoja,

Mieloji, Fortūna, ne vien tik duona žmogus gyvas. Prano eilės lygu duona kasdieninė,be kurios gyvenimas būtų skurdus ir sunkus, tavo eilės tartum pavasario upokšnis, lietutis sausros išdegintai žemei, rasos lašas žiedui.
Kiekvienas poeto sukurtas posmas turi savo vertę ir paskirtį. Abu Jus šaunuoliai, nes rašote iš tyros širdies. Sekmės, Jums, ir kūrybinių minčių, bei sveikatos juos įgyvendinti.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys