Nija, sveika Č
ia Marinai palikimas iš dingusios Marijanos, mat mes dvynukės, kaip pavadinsi - taip nepagadinsi. Ji man ne tik palocius paliko, bet ir savo darbus liepė dirbti.
Aš paklusni, tai stengsiuosi. Užsukit dažniau, ne seimas, bet vistiek ką nors naujesnio pamatysit.
Labai lauksiu Marijanos rezidencijoje...
O DABAR PARAŠYSIU ČIA:
Kai kalba širdys
Jau kalba širdys - pasiklausykim jų kalbos
Jų žodžiuose tiek daug tiesos ir meilės amžinos.
Jų žodžiuose švelnus pavasario dvelkimas,
Spalvoti vasaros kerai. Rudens neramus laukimas,
Žiemos baltieji sniego aitvarai.
Juose atgimsta meilės jausmas,
Pasaulio nuostabūs vaizdai.
Juose - gyvenimo džiaugsmas
Ir skausmo ilgesio aidai.
O širdys vis nerimsta. Jų nepalaužė laikas.
Jis tik pro šalį bėga ir jo sustabdyti negali niekas.
Tad kalbėkite mūsų širdys, juk jūs viena kitą girdit.
Ir viena kitą jūs suprantat - turbūt likimo šitaip lemta.
Parašė Marytė - Marijanos ir Marinos antrininkė...
2012. 05. 30 
Отредактировано Marina (2012-05-30 23:31:25)
Eilės liejasi kaip iš gausybės rago, klipai gimsta vienas po kito, paveikslai atrodo patys piešiasi ir gaminasi. Talentas! Už tai padėka - gėlės:
Sakau, raiks pečių kurt, namai kep laukas. Ir ko čiantep atšalo, kažin?

O Jonio paklausiau,trumpo sijono nesirengiau, nes tikrai labai jau pučia tas vėjas.Ir vis kur nereikia
Matosi, kad kai kur ir kaminai rūksta - šildosi kaip kas išmano. Man net gerklę išbėrė, negera. Ar tik nebus oro pasekmės? Saugokitės, nesusirkit 

Laikykitės, mielieji, nesirkit, pečius kūrenkit 


Sakykim, viskas bus gerai ir bus gerai!
