UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS |
Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys
TOSTAS
Už lapą auksinį,
Už lašą lietaus,
Už taką gimtinės
Ir šypsnį žmogaus.
Už rytmetį gaivų,
Kai skleidžias žiedai,
Už jūroje laivą,
Kai laksto žaibai.
Už paukštį padangėj,
Už tylą rūkuos,
Už beržą palangėj,
Už javą laukuos.
Už motinų laimę,
Už juoką vaikų,
Už miestą,už kaimą
Ir darbus laiku.
Už tai,kas brangiausia,
Kas šventa,svarbu,
Kas tikisi,laukia-
Giedra ar žvarbu...
Už tuos,kurie myli,
Už tiesą,akis,
Kurie neapvylė,
Už juos tostas šis!
Fortūna spalis
SAKAU ŽIEMAI AČIŪ
Žiemai ačiū sakau
Už tėviškės nuometą baltą,
Už tai,ką aplinkui matau,
Už vėjo bučinį šaltą.
Žiemai ačiū tariu
Už gruodį,sausį,vasarį,
Už tai,ką patirti galiu,
Kai pūgos lekia pro šalį.
Žiemai ačiū.Lenkiuos
Prieš žiedus šerkšnotus ant lango,
Nuo šalčio įraudus juokiuos,
Stebėdama snaigių tango...
Žiemai ačiū sakau
Už naktį jos pačią ilgiausią,
Už tai,kad aš gruodį gimiau,
Jo žvaigždės vystė ir prausė...
Žiemai ačiū tariu
Už purpuru auštančius rytus,
Už tai,kad jų grožį geriu,
Už taką,baltai barstytą.
Fortūna Spalis
AŠ PAREISIU
Pareisiu aš,kai vėjas gūsiais belsis
Į rudenio išmargintas duris,
Kai motina prie lango tyliai melsis,
Sode blaškysis lapų sukūrys.
Pareisiu aš.Žinau,manęs ten laukia.
Senai nunoko sode obuoliai.
O kiek kelių plačių jau nukeliauta,
Bet ilgesys namų- giliai giliai...
Pareisiu aš,mamos priglausiu galvą.
Bučiuosiu jos sudiržusias rankas.
Žinau,plaukai seniai pakeitę spalvą,
Nes jie atlaikė ne vienas šalnas.
Pareisiu aš,kaip lapkritinis vėjas.
Ilgai ilgai žėruos dar žiburys.
O vakaras,tąkart mane lydėjęs,
Į praeitį visam užvers duris...
Fortūna Spalis
PARYMOSIU...
Švelnios rankos paglosto man plaukus.
Parymosiu,pabūsiu truputį,
Gal pamiršiu skausmą ir negandas,
Kaip rugsėjis pamiršta rugpjūtį.
Vėl žvelgsiu į saulę,į debesis,
Į nuauksintą klevą prie kelio.
Tavo akys-spalvoti pasauliai-
Jose rasiu ramybės lašelį...
Kai praversiu sudrėkusias lūpas,
Pasitiksiu pamirštą bučinį.
Švelnios rankos vėl glostys man plaukus
Ir nustumsiu kuprotą nūdieną.
Parymosiu,pabūsiu truputį,
Pailsėsiu,kaip ilsis šešėliai,
Pamiršiu ir skausmą,ir negandas,
Na,ir kas,kad takelis užžėlė....
Fortūna Spalis
IŠĖJUSIAM
Tyla...Ramybė...Čia kapai,
Čia ašarų pritvinkus žemė...
Jos dalele ir tu tapai,
Kiek skirta buvo,atgyvenęs.
Dar per anksti tu užgesai-
Mirtis nežiūri ir neklausia.
Į kelią žvelgs namų langai,
Skaičiuos dienas,nebesulaukę.
Kokia nyki tuščia vieta
Prie stalo ten,kur tu sėdėjai.
Deja...tik žvakė uždegta,
Liepsnelė plaikstosi be vėjo...
Čia amžiams bus tavi namai-
Tau oš berželis svyruonėlis,
Lankys savi,tikri draugai
Ir šaltą kapą šildys gėlės...
Fortūna Spalis
VILTYS
Kai diena
Tartum žvakė sutirpsta
Ir šešėliai laukais nusities,
Laukiu.
Gal vakarėjantys pirštai
Dovanos trupinėlį vilties?..
Dar tikiu,
Kad pro atvirą langą
Lyg vėjelis,palaima įskris,
O tyla,
Prisiglaudus prie rankų,
Niekada niekada neišklys.
Dar kvepės
Baltos kekės alyvų.
Bus dienų ne viena.Ir naktis.
Dar spindės
Begalybė žvaigždynų.
Tokią naktį širdis pasiklys...
...O diena
Tartum žvakė-jau tirpsta
Ir artyn,vis artyn prie nakties...
Aš tikiu-
Vakarėjantys pirštai
Dovanos trupinėlį vilties...
MEILĖS NAKTIS
Krinta naktis
Sidabrinėm rasom,
Spindi vitrinos
Neono šviesom.
Dairos delčia,
Nubučiuota žvaigždžių,
Blaškos šešėliai
Alėjų plačių.
Virpa glėby
Paskandinta širdis,
Meilės oazė-
Jausmų švyturys.
Skęsta žieduos
Pasimetę jausmai,
Nakty pražysta
Mėnulio kerai...
Aistrų laužai
Suliepsnoja ugnim,
Grimzta į karštį
Kartu su viltim...
Meilės sparnai
Debesėlį palies,
Vardą mieliausią
Planeta girdės...
Fo0rtūna Spalis
RAMUNĖLĖ
Balta ramunėlė šalia kelio verkė,
Nuolatiniai lietūs jos žiedelį merkė.
Lėkdamas pro šalį,lapus draskė vėjas,
Pažeidė stiebelį viesulas praėjęs.
Liūdna ramunėlei vienišai žydėti-
Anei kam užtarti,anei kam padėti.
Dobilas raudonas netoliese augo,
Drąsiai pasisiūlė ramunėlę saugot.
Dengt žaliuoju skėčiu,lietūs kai užeina,
Pučiant stipriam vėjui,jai dainuoti dainą,
Ramunėlės širdį meile pakerėti,
Kad baltuoju žiedu mylintys gėrėtųs...
RUDUO ATĖJO
Ruduo į žemę
Ir į širdį
Atėjo darganų krantais,
Kažko dar lauki
Ir tikiesi
Po jau pražilusiais beržais.
Išskrido paukščiai,
Liūdi smilgos,
Vėl laukia vasaros kaitros...
Miškai tik ramūs,
Pasiilgę
Naujos grybautojų kartos.
Nerimsta vėjas,
Laksto medžiais,
Girdėt laukuos jo švilpesys.
Saulutės veidas
Tyliai blykšta-
Jį slepia pilkas debesys.
Pasidabruotos
Vorų gijos
Nusitiesė pilkais laukais.
Anksti sutemsta,
Dažniau lyja,
Naktim-šešėliai po langais.
Ruduo į žemę
Ir į širdį
Pabeldė skubančia vėsa.
Pasipuošė klevai
Geltoniu,
Paleido drebulės kasas.
Ruduo atėjo....
Fortūna Spalis
SPALIO DIENORAŠTIS
Rudenį krinta kaštonai
Ir skyla.
Ąžuolai ant takų
Pabėrė gilių.
Takus kilimais kloja
Vario lapai,
Miškuose grybais ir samanom
Kvepia.
Sodai tuštėja ir miršta
Iš lėto,
Jau nebeliko jų grožio
Saulėto...
Gervės padangėj
Rikiuojas į eilę.
Auksiniai klevai liepas glosto
Meiliai...
Jurginai dar lipa aukštyn
Per tvoras,
Darganotos vėsos
Sklidinas oras.
Voratinklių gijos draikos
Be vėjo,
Bobų vasarą spalis
Jau išlydėjo...
Ilgiesi kažko,nerimsti
Ir lauki...
Rudenėlis žengia plačiom
Palaukėm...
ŽILVIČIO GODOS
Įsibrido žilvitis į upę-
Gal panūdo pagirdyt šakas?
O pakrantėje ajeras supas,
Veja mintį,kad šalnos pakąs.
Bangomis plaukia klevo lapelis,
Nudažytas raudona spalva.
Jam pamoja žilvitis šakelėm,
O žmogus tik palinksi galva...
Rudenėlis į šalį atėjo-
Veltui girdo žilvitis šakas,
Jo lapeliai kasdien raudonėja,
O šalna ir kas liko pakąs...
GRUODIS
Jau baigėsi ruduo.
Už lango gruodis trankos.
Žiema-balta sesuo-
Vėl ves visus už rankų.
Jau veržiasi vidun,
Beveik visa pražilus.
Vaišinkim ją medum,
Arbatžolėm užpylę...
LAIKAS NUSINEŠA VISKĄ
Skuba metai ir dūžta
Lyg putota banga.
Kas išėjo-negrįžta
Niekada niekada...
Skrido mano svajonės,
Lėkė paukščiais baltais,
Bet iš laimės skrajūnės
Liko vien pelenai...
Veidą raukšlės vagoja
Ir plaukai su šarma.
Per toli nuplasnojo
Mano laimės darna...
Vysta viltys ir miršta,
Neišvydę aušros.
Kas išėjo-negrįžta,
Nebešauksiu aš jos....
RYTE
Giedras rytas.
Pamažu kyla saulė.
Štai virš beržo pakibus,
Dairos ji po pasaulį.
Nusitaiko-
Apkabina kaštoną.
Spindulėliais švelniais
Glamonėja jo šoną.
Susimąsto...
Įsiropščia pro langą.
Nesuradus,ko ieško,
Vėlei kopia į dangų.
Rytas rausta.
Debesėlis praplaukia.
Pagrūmoja saulutei,
Bet kartu plaukti šaukia.
Oras šyla.
Spinduliukai kaitrėja.
Paukščiai išneša tylą,
Išskraidina su vėju...
Saulė šypsos.
Ir žiedai atsimerkia.
Nuo kaitrių spindulių
Žiūriu,beržas jau verkia...
Čiulba paukščiai-
Beržo paslaptis žino,
Spinduliuos išsimaudę,
Ryto grožį dalina.
Fortūna Spalis
BŪK...
Tu būk medžiu-
Jame paukšteliai gieda,
Tu būk gėle,
Išskleisk gražiausią žiedą.
Upokšniu būk-
Pagirdysi kiekvieną,
Tu būk daina,
Beskambanti kasdieną!
O gal keliu,
Kuris į laimę veda,
Ar debesėliu,
Kur lietutį žada.
Tu saule būk,
Kad šilumos nestigtų,
Kad būtų šilta net tada,
Kai snigtų.
O gal žvaigžde,
Kuri likimą saugo...
Arba mėnuo-
Naktim geriausias draugas!
Erškėtis būk
Ar kadagys prie tako,
Pabūk rasa,
Jei ašaros išseko...
Būk vyturys,
Kur į padangę kyla,
O jo giesmė
Pavasariais netyla.
Būk akmeniu,
Tiktai ne kietą širdį!
Būk vėjeliu,
Kurį už lango girdim.
Būk kuo gali-
Svarbu savim tikėti,
Draugu man būk,
Juk kaip puiku mylėti!
SPALIS
Atėjo spalis rudens takais,
Nusišypsojo astrų žiedais.
Vėjas nešioja rudus lapus,
Dažnai lynoja,darganų bus.
Vaisiai nunoko,sodai tušti,
Tik šermukšnėlė liko rami.
Šalnos pakando klevą,berželį,
Ruduo keliauja-vedasi spalį....
Fortūna 2010-10-31
KIEKVIENĄ VAKARĄ...
Kiekvieną vakarą
Pasisemiu žvaigždžių,
Į mano kiemą
Mėnuo nusileidžia,
Švelniam žiedely nakvišos
Rasos lašeliai tyliai žaidžia...
Kiekvieną vakarą
Į prieblandą skubu-
Atsargiai,tyliai
Kalbinu mėnulį.
Lyg guoly,šiltame delne,
Jo žvilgsnis kuo ramiausiai guli...
Kiekvieną vakarą
Atsigeriu tylos.
Ji mano sieloj
Melsvą viltį sėja.
Žaviuosi šita idile
Vidurnaktis kol įpusėja.
Kiekvieną vakarą
Svajonėm gyvenu.
Į mano kiemą skrenda
Baltas vėjas.
Nekalbink,nieko nesakyk-
Romantiški jausmai užliejo....
Fortūna 2010-10-31
PO ŠALNŲ
Šalnos išsinešė žalumą visą,
Styro rudi dirvonai.
Vėjui nenuoramai lėkti panižo-
Ieško savų žiūronų.
Saulė pavargusi poilsio nori-
Dieną retai bebūna.
Dažnas keiksnodamas bodisi oru,
Ieško danguj aiškumo.
Dienų ilgumą laikrodžiai trumpina,
Sapnų vaizdai išblyškę...
Ąžuolo gilių rieškučios kupinos,
Žemėn kiek jų pritiško.
Vakaras patalą drėgną pakloja,
Miglos pakluonėm slenka.
Lapkričio nuotaikos keičias,vaitoja.
Liūdna...Kažko netenkam...
Fortūna Lapkritis
RUDENS PĖDOS...
Ruduo...Variniai lapai styro.
Ruduo...Pakilo paukščių voros.
Ruduo...Miškai vilioja grybais.
Ruduo...Drėgme alsuoja oras.
Ruduo...Atrodo,dienos tirpsta.
Ruduo...Šalna nagus galanda.
Ruduo...Veidai nuo vėjų sirpsta.
Ruduo...Alėjom laikas brenda.
Fortūna Lapkričio 14
Kaip jaunavedžiams,tokie patalai 
Ačiū,galiu tik pasvajot.....
Kol jūs ateisit,tai ir sušalt galiu.Nors patalas liuksinis,bet gryčiukė tai šalta...
KAI PRO LANGĄ ŽIŪRIU
Man patinka ankstyvi rytai,
Kai gamta savo patalus purto,
Žiūrinėju pro langą lėtai,
Akimis geriu dievišką turtą.
Vario lapais kvatojas ruduo.
Krebžda vėjas,mankštinas lazdyne.
Kūną samanom rengia akmuo.
Žvirblis prausias rasom deimantinėm.
Tartum vėzdais-galingom šakom-
Senas ąžuolas sklaidos prie vartų.
Nesidomi šviežesnėm spalvom,-
Žaluma jam kol kas neapkarto.
Laukia žingsnių kieme šulinys,
Plačią akį įsmeigęs į dangų.
Debesėlius per dieną ganys...
Abu turim po savąjį langą.
Rytas skamba ir žengia pirmyn.
Žemė klojasi kilimą margą.
Aš dairausi pro langą tolyn-
Man jis primena draugą...Ir sargą...
Fortūna 2010 gruodis
Oi,kokie gražūs ir įdomūs palinkėjimai! Ačiū labai didelis ir nuoširdus 
Fortūna, įmesk kokį nors perliuką, juk tikrai per šventes ką nors naujo ir labai jausmingo sukūriai. Atgaivink dūšią.
NAUJAMETĖ PŪGA
Siaučia,draskos tulžinga pūga,
Naršo kaminus,šulinius,sodus.
Ir kada gi nurims ji,kada?
Ar ilgai savo valdžią mums rodys?
Užpustyti takai ir keliai.
Vien tik aimanos vėjo už lango.
Rodos,šėlsta,kvatoja velniai,
Sūkūriais maišo žemę ir dangų.
O pasaulyje- Metai Nauji!
Draugas draugą stipriai apkabina.
O jei vienas nuo kito toli,
Ne bėda!Nes pūga nebaugina.
Pagal namą-pusnynų pilis.
Vėjų gūsiai vis talžo jų bokštus,
Bet Naujieji užvaldo mintis,
Tad pasveikint su jais visus trokštu!
Fortūna 2010-12-31
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Fortūnos Darbo Kabinetas » Ir Pabiro Auksinės Fortūnos mintys