Sveika, Joana, taip ilgai teko laukt... Atėjai ir štai - rodos, iš karto šilčiau forume, gyvesnis pasidarė. Tiesa, tik užsukančių paskaitinėt matau daug. Kažkodėl nenori prisijungt ir bendraut,o visai smagu būtų. Bet matomai esam kažkuo įdomūs, nes kartais matau ir  22, ir 15, ir 7, ir 17 prisijungusių. Kažką tai sau randa, jei lankosi, todėl ir norisi, kad forumas dar nemirtų. Ačiū, kad grįžai. O dėl sveikatos paskutiniu metu turiu problemų ir aš - jau vaistelius geriu ne po tabletę, ir ne retkarčiais. Ateina metas ir niekur nedingsi. O dar gamta visokias išdaigas krečia - atsiliepia mūsų sveikatėlėms. Bet laikytis reikia. Jei ne vienoje lovoje, tai bent viename forume, bendrame būry

Man atrodo, kad čia mes visi nebe jaunikliai , visų amžius perkopęs 50 ir daugiau, o branda - tai patirtis ir žinios! Kuo mūsų daugiau, tuo mes tvirtesni

Liaudies išmintis sako:,, Iš kaktos sviesto netepsi", taigi, mielasis, gal ne taip svarbus tas išorinis abrozdelis, kuris per tiek gyvenimo metų nublanko, susiraukšlėjo, kaip keptas obuolys. Taigi, grožio fabrike nesilankau, nes mano kredo yra, kad žmoguje viskas turi būti natūralų ir sava. Jeigu dievas atėmė dantis, na ir tegul, valgysiu košę. Jei jisai apipilė šarma mano galvą - būsiu žila, jeigu jo valia kojos tapo ,,švininės" - vaikštau su lazda, jei krūtys nukaro, nutįso, kaip seno diedo tabokynė padaryta iš avino mašnos - ką gi silikoninių neįmplantuosiu. Žodžiu tikiu, kad gamta ir dievulis žino ką daro, todėl kiekvieną vakarą eidama gultis sakau: - Ačiū tau aukščiausiasis už viską ir visame kame tabūnie Tavo valia.

Moterys, nepasiduokim.... Na ir kas, kad nebejaunos, bet užtat kokios protingos, išmintingos, o gal kam nors dar ir gražios.
Juk būna stebuklų...

Sveika, matau, buvai užklydusi! Na, tark nors porą žodžių, gal tiek kompiuteris atlaikys

Taigi, sutinku, kad Stasys to norėtų, bet kažkaip, kai jis iškeliavo amžinybėn staiga pritrūko minčių, žodžių, tiesiog nebeliko kam pakurstyti šio forumo lauželio. O ir metai vis labiau ir labiau lenkia prie žemelės, vis sunkiau pakelti akis į dangų, smegenų rievės vis mažėja, jose nenori užgimti kokią nors nauja mintis.

Tuščioje ,tartum puodinė,galvoje lyg užstrigusi plokštelė vis sukasi žodžiai iš a.a. Stasio Povilaičio dainos -,,į praeity paukščiu jau nepakilsiu, pavasariai ir tie metus skaičiuos". Taip tikriausiai ir šis forumas nebepakils, nebesugrįš į tokį, kuris buvo prie mūsų a.a. Stasio.