Vienas žmogus, o jame dvi akys.

Akyse dešimt ašarų, o jose šimtas jausmų.

Jausmuose tūkstančiai minčių,

O pasaulyje vienetai tokių gerų draugų kaip jūs.

SU ŽOLINĖS ŠVENTE  Mielosios

Šį Joanos kūrinuką, žinoma jei leidus panaudosiu knygelės Dienoraščiai  rašyme. o prie
jo dedu tokį apibendrinantį prierašą:

Na nesakyk Joana, kad žolinės švenės labai išsigimė. Net mūsų lėtapėdė įstatymų leidybos
valdžia, paskelbė Žolinę, nedarbo diena, suteikdama mums progą - svečiuotis ir piligrimus
priiminėti.
Skirtumas tik toks, kad pokario neturtingi sveteliai, važiuodavo visą savo šeimyną susikrovę,-
arkliniu vežimu, o koksai pavienis dėdulė - dviračiu.
Dabar kas kita: sulipa šeimynėlė į Vokiečio, ar Amerikono pavažinėtą lengvąjį automobiliuką,
ir darda į svečius.
Tik dviračius dabar pavažinėti "Britvos" pakeitė, dauguma nė kraujo nenusiplovę, irgi
laužia rankeną aukštyn, kol pradeda skristi. Tik skrenda ne skrusdėlytė ant lapo , vėjo
nešama, bet mūsų jaunasis mirtininkas, nė už ką nepripažįstantis, kad jis toks pat užsispyrusiai
kvailas, kaip vakar žuvęs jo draugas...

Netgi vaišės ne kažin ką skiresi: - geliuoja dar skilandukas, ir tas pats kumpis šaltai rūkytas,
  o paskiau subrandintas, ale nebrokijami dar nei kaimietiški lašinukai, o jei gaspadįnė dar
neprasigėrusi, tai stalai lūžta, nuo nuosavame ekologiniame darže augintų daržovių ir jų patiekalų.

Tik vieną skirtumą matau:- samanės prisriuobęs dar arkliuku parvažiuodavo, mat tas ne kvailas,
net važnyčiotojui užmigus, pats kialę rasdavo. Dabar greičiai dideli, o užusnūdęs, ne tą pėdalą
paspaudęs, veži visą  papurgalvių šeimynėlę, tiesiai į skaistyklą.

Tik ar daugelis, kaimynui pasakome:

- Negerk broleli, negerk tu triačios,
Nes šiandieną atvažiaves, tu be pačios...

Ypač vyras, vyrui pasislėpdamas kumštelėją į pašonę:
- Nu davai, ant antros kojos... Neužilgo ir ant penktos išlenkiama čierkutė, o kai daina neskambą,
dar ir gerklę praplauna.
- Taigi broliai Kristuje, nežudykime vieni kitų, kam reikalingas, nekaltų vaikų kraujas. Šventes švęsti
- didelis menas, o proto sudrausti nuo velnio lašų - turėkime visi. Nedidelis menas, o ašarų nebus.

Fortūna, tu man uždaviai dvi temas, ir aš į jas būtinai atsakysiu Denoraštyje:
Tai skurdus gyvenimas ir blaiviai galvojantis žmogus. Ką ten prigalvosi, tiesiog negeriantis.
Mes su Fortūna vietoj vaišių - paplekšnotume 

Ieškau ir tau su miela šypsenėle - avatariuko, o gal pati turi  norimą?