Laba diena Vomai,čia taikai man? Ar aš ką kaltinu? Sakau,gal žmogus norėtų vienas pabūt ir susikaupt,kad geriau parašyt.O bus laikas ir vėl pasirodys.Kartais kompanija tam trukdo. O savęs Dievu nelaikau .Esu paprasta mirtingoji,su nuodėmėm ir ydom. Rodos, nieko tokio blogo neparašiau,o va ir vėl užkliuvau...

Čia jau pakvipo paraku, reikia tyliai sėdėti kamputyje...
Juk visos norim būti teigiamos...

Sveiki,mielieji, trumpam grįžau į ,,civilizaciją" palikusi savo mažučiuką žemės lopinėlį kvepianti obuoliais, dūzgianti vapsvomis, kniaukianti dviem baltakojas pamestinukais, tauškanti marguoju geneliu, šlamanti mikliai šliaužiojančiu žalčiuku, tviskanti margaspalviais flioksais. O koks gylumas rugpiūčio nakties dangaus, bemirksinčio milijonais žvaigždelių! Užvertus galvą spoksau į tą stebuklą, kol sprandas atsisako laikyti nieko nenutuokiančią smegeninę tokioje padėtyje. Dieve, koks nuostabus šis pasaulis, dėja, tik labai trumpam mirksniui mums duotas. Ar yra kas nors toliau, pasibaigus žemiškai kelionei, ar užgęsime ir pradingsime , kaip tos tolimos žvaigždės, kurių jau senai nebėra, tik jų šviesa atskriejo iki mūsų po daugelio šviesmečių, joms užgęsus. Man sunku įsivaizduoti, nors protu suvokiu, kad taip bus, kad ir be mūsų išauš pavasariai, sugrįž paukščiai, sužydės sodai, vakarais suoks lakštingalos, volungėlė šauks lietų, ant vandens lelijų lapų sutūpusios kūmutės varlės ruoš nuostabius koncertus, beržynėlyje kūkuos gegutė, dangumi plauks lengvi balti debesėliai, lys lietūs. Ateis ruduo, sodai pakvips obuoliais, be mūsų kris aukso ir vario spalvos lapai, be mūsų siaus rudeniniai vėjai, ateis žiema ir grakščiai sukdamos ,,Vienos valsą" lengvutės baltos snaigės tups žemėn. Gyvenimo ratas suksis savu įprastu ritmu, gyvybė ir mirtis, kaip dvi seserys dvynės neišskiriamos ir niekam jų nepergudrauti. O gaila, juk taip norėtusi ilgai, ilgai pabūti šioje stebuklų planetoje - žemėje.

Jeigu surasi nors vieną tinkantį sakinį, imk jį ir naudok savo nuožiūrą, aš tų minčių nerenku, nekonspektuoju, jos kaip vėjo šuoras sujudinęs medžių šakas, nupurtęs kelis lapus (mintis), nuošia, pradingsta ir niekuomet nebesugrįžta. Taigi , jeigu tarp tu nukritusių ,,lapų" rasi tau patinkanti  -pasiimk.

Labas, Fortūna, ar dar pyksti, na būk mielaširdinga, atleisk.

Su rugsėjo pirmąja, mieli draugai.