http://kasvykstakaune.lt/2012/09/03/hanza-dienos-programa-2012/

pasiauskim :
http://youtu.be/w0kb3ErhI5w

O čia pasiskaitymui ,kiek naudos duoda pušelė.
*************************

Ar jau mėginote pušų spyglių ?(3)
K.Vanagas / BFL
Kai sužinojau, kad japonai perka Lietuvoje į gražias dėžutes supakuotus pušų spyglius ir veža juos į Japoniją, pajutau ir gėdą, ir džiugesį.

Vitaminų, vitamininių gėrimų ir kitų gėrybių gamybai Tekančios saulės šalies gyventojai lietuviškų pušų spyglius renkasi dėl gan geros mūsų miškų ekologinės situacijos.

Gėda todėl, kad šiuo metu nepažįstu nė vieno Lietuvoje gyvenančio žmogaus, kuris žinotų apie medžių spyglius, jų „galias“ ką nors daugiau, nei rašo mokykliniuose vadovėliuose, ir profilaktiškai arba gydymosi tikslais juos vartotų.

Tad truputį džiugu, kai svetimi įvertina mūsų turtą. Tada ir mums patiems daug lengviau tą turtą pastebėti, išsamiau juo pasidomėti.

Žiemą rinkite spyglius

Dažnai žmonės klausia, ar yra kokių nors vaistinių augalų ar jų dalių, kuriuos galima būtų rinkti žiemą. Atsakymas paprastas: rinkite tai, kas šiuo metu žaliuoja. O kas sodriau žaliuoja žiemą, jei ne pušų ir eglių, kadagių, kedrų, kėnių, tujų spygliai?! Žalia spalva – tai chlorofilas, žaliasis augalų kraujas, kuris, patekęs į žmogaus kraujotakos sistemą, padeda pašalinti šlakus ir medžiagų apykaitos atliekas. Chlorofilas yra vertinamas kaip pati geriausia kraujo valymo ir atstatymo priemonė. O kraujo valymas yra pirmasis ir dažnai esminis žingsnis kovoje su bet kokia organizmą alinančia liga.

Cheminiu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemoglobiną. Chlorofilas valo kraują nuo radioaktyvių medžiagų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių ir kitų toksinių medžiagų.

Vitaminų užtaisas

Gamtoje viskas tikrai išmintingai sutvarkyta. Žiemą, kai labai sumažėja natū- ralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių (o nuo vitaminų tiesiogiai priklauso žmogaus medžiagų apykaita), būtent tada medžių spygliuose vitamino C būna net du su puse karto daugiau nei vasarą.

Jei yra galimybė, spyglius geriausia vartoti ką tik nuskintus. Tačiau miestų gyventojai, kurie vos kelis kartus per žiemą ištrūksta į mišką, gali jų pasiruošti ir ilgesniam laikui. Laikyti spyglius reikia po sniegu arba šaldytuve, ne aukštesnėje nei 4 ºC temperatūroje, nes šilumoje žūsta net iki 35 % karotino. Laikant spyglius šaltai (galima kameroje, įdėjus į drobinį maišelį), juose net tris mėnesius nesuyra vitaminai ir kitos veikliosios medžiagos.

Miške prisilau- žykite šakelių (galima tik nuo senesnių nei dešimties metų medžių apatinių šakų), o namuose spyglius nuo šakelių nukarpykite taip, kad ant šakelių liktų spyglių pagrindai.

Jeigu spyglius norėsite vartoti ir vasarą, rinkite juos ir džiovinkite vėlai rudenį ir visą žiemą. Gegužę rekomenduojama prisipjauti gležnų, salotinės spalvos eglių ūglių (aišku, kad negalima „nugenėti“ visos kurios nors vienos eglės! Rinkti reikia, kaip sako liaudis, „su protu“). Juos taip pat galima vartoti ir žalius, ir džiovintus.

Šviežiuose pušų ir eglių spygliuose yra ne tik chlorofilo, bet ir karotino bei gausybė reikalingiausių žmogaus organizmui vitaminų: C, K, P, E, PP, B1, B2, B3, B6, taip pat kobalto, geležies, mangano, aliuminio, vario, fitoncidų, eterinio aliejaus, fitohormonų, bakteriostatinių (slopinančių bakterijų dauginimąsi) ir antihistamininių (antialerginių) medžiagų. Eglių spygliuose yra nepakeičiamų aminorūgščių.
Spygliai nuo seno vartojami avitaminozių, ypač trūkstant vitamino C, gydymui ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai didina imuniteto atsparumą, stiprina organizmą, lėtina senėjimo procesus. Taip pat preparatai pasižymi nervus raminančiu, nuskausminamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžį varančiu veikimu.

Eglės spygliais gydomos širdies kraujagyslių, galvos smegenų ligos, veido odos, grybeliniai susirgimai, bronchinė astma. Pušų spygliai labai dažnai naudojami odos ir plaukų priežiūrai.

Vitamininiai preparatai

Dažniausiai vitamininiai preparatai gaminami iš pušų ir eglių spyglių. Čia pateiksime pačius paprasčiausius, lengviausiai pagaminamus receptus.

40 gramų sukarpytų eglių spyglių užpilti stikline (250 ml) verdančio vandens, uždengti, po dvidešimties minučių nukošti. Gerti po 50 mililitrų užpilo penkis kartus per dieną. Šis vitamininis gėrimas geriamas ne tik, kai trūksta vitamino C, bet taip pat kosint, sergant inkstų ir šlapimtakių ligomis.
Eglių ar pušų spyglius nuplauti pirmiausia šiltu, paskui šaltu vandeniu. Sukarpyti, suberti į stiklainį ir užpilti cukrumi santykiu 4:1. Taip žiemą paruoš- tus spyglius galima laikyti iki vasaros. Iš gautos masės gaminamas vitamininis gėrimas, kurį reikia gerti tris-penkias dienas: du arbatinius šaukštelius „saldžių spygliukų“ užpilti vienu litru šalto virinto vandens, tris dienas palaikyti ir perkošti. Gerti šio užpilo reikėtų po pusę stiklinės du kartus per dieną.

Keturias stiklines sukarpytų pušų spyglių užpilti puse litro šalto virinto vandens, įpilti du arbatinius šaukštelius obuolių acto ir tris dienas laikyti tamsioje vietoje. Perkošti ir gerti po vieną stiklinę kartą per dieną.

100 gramų sukarpytų pušų spyglių už- pilti vienu litru šalto virinto vandens, įpilti tris arbatinius šaukštelius citrinos sulčių ir pusę valandos virinti ant silpnos ugnies. Nukėlus nuo ugnies, po trijų valandų perkošti. Gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną po valgio.

Du valgomus šaukštus susmulkintų pušų spyglių užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti nakčiai. Ryte perkošti ir gerti po vieną valgomą šaukštą keturis kartus per dieną. Šis užpilas gerina ir regėjimą.
Galima ruošti ir skanias vitaminines pušų ar eglių spyglių arbatas, kurių vartoti galima iki vieno litro per dieną. Šaukštą smulkiai sukarpytų spyglių sumaišome su šaukšteliu savo mėgiamų džiovintų ir susmulkintų vaistažolių, pavyzdžiui, mėtų, jonažolių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų lapų ir t.t. Padarytą mišinį reikia užpilti vienu litru verdančio vandens, uždengti, po dvidešimties minučių nukošti. Šios arbatos labai naudingos sergantiems kraujagyslių ir širdies ligomis, jos padeda organizmui susigrąžinti jėgas po sunkių ligų, bei skatina radioaktyvių medžiagų šalinimą iš organizmo.

Vieną valgomą šaukštą smulkiai sukarpytų kadagių šakelių su spygliais už- pilti stikline verdančio vandens ir virti penkias minutes. Nukėlus nuo ugnies uždengti, po pusės valandos perkošti. Gerti tris kartus per dieną prieš valgį. Padeda sergantiems alergijomis.

Kosmetiniai „stebuklai“

Plauko struktūrą neabejotinai pagerina pušų spyglių ir citrinos sulčių nuoviras (žr. aukščiau), kuriuo reikia perplauti plaukus (ištrinkus galvą).

O štai senas veiksmingas receptas, padedantis atsikratyti veido spuogų. Reikia smulkiai sukarpyti šimtą gramų eglių arba pušų spyglių, pridėti po dvidešimt penkis gramus sausų smulkintų medetkų ir ramunėlių žiedų bei gysločių lapų. Mišinį užpilti puse litro degtinės ir laikyti septynias dienas tamsioje vietoje. Perkošus į tamsaus stiklo butelį ir laikant tamsioje vietoje, gautas losjonas nesuges visus metus. Juo tepama švari veido oda.

Čia verta prisiminti ir kitą seną „receptą“: senovėje merginos stengdavosi pabūti pušinių malkų dūmuose, nes buvo tikima, kad šie dūmai suaktyvina blakstienų augimą ir jų grožį.
Siūlytume atkreipti dėmesį ir į vakarinę tują, kuri ypač vertinama dermatologijoje. Tujos spyglių nuovirai, užpilai ir tinktūros gydo raudonąją vilkligę, sklerodermiją, virusines ligas, kaip antai herpį. Tujos – nuodingi augalai, tad jų negalima vartoti nėštumo laikotarpiu ir labai jautriems asmenims.

Vieną arbatinį šaukštelį tujų spyglių užpilti stikline verdančio vandens (tai visos paros dozė), uždengti, po valandos nukošti. Gerti tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Tai padės ir sergant šlapimo takų ligomis.

Dovanų – pušies šakelė

Sergančiam (ypač peršalimo ligomis) žmogui būtinai padovanokite ir jo kambaryje pamerkite pušies šakelių. Jų išskiriami fitoncidai puikiai išvalys ir dezinfekuos patalpos orą. Šitokia priemonė ypač rekomenduojama siaučiant gripo epidemijoms. Taip pat prisiminkite ir tai, kad amžinai žalia šakelė simbolizuoja amžiną gyvenimą. Tad ar gali būti gražesnė dovana ir geresnis palinkėjimas sergančiam draugui?..

Kai kurie patarimai labai pravers, ačiū! Pasirodo, kiek daug aš nežinau

Radau patarimą, gal kam pravers?

                                           KAIP NEPRAŽILTI?
 

      Pasirodo, kad laikantis kai kurių dietų galima greičiau pražilti. Vegetarams, nevalgantiems mėsos, sutrinka baltymų funkcijos. Dažnai taip nutinka merginoms iki 25 metų. Jei laikotės dietos, dažnai valgykite produktus, turinčius daugiau B grupės vitaminų - sėlenų, kruopų, ankštinių daržovių.

Joni, tikčiau tau į gaspadines - grikių aš irgi nekenčiu! Va ryžiai ar manai - kaip tik

http://anngol.ru/post243700233/ Raudų siena.

   http://www.moscowuniversityclub.ru/home.asp?artId=13475 Visiems sveikatos!

  http://www.moscowuniversityclub.ru/home.asp?artId=13523 Apie ligų gydymą.

           http://youtu.be/7xpSPYnh9dk
  Ir atėjo rudenėlis...

Aviečių auginimas
Mūsų šalyje soduose aviečių auginama labai ma­žai. Dėl to jų turėtų daugiau auginti sodininkai mėgėjai ne tik savo reikalams, bet ir pardavimui.

Vietos parinkimas ir sodinimas.

Avietės yra savidulkės, dėl to jos gali augti ir derėti pasodintos atskiromis veislėmis. Tačiau ten, kur auga 2 – 3 veislės, derlius esti gausesnis. Augintinos ir jauno sodo tarpueiliuose ar net pomedžiūose. Svarbu, kad avietės augtų sklypelio vienoje vietoje, tuomet jas patogiau prižiūrėti.

Eilėje avietės sodinamos viena nuo kitos maždaug kas 40-60 cm. Kai auginamos kelios eilės, tarpueiliuose paliekamas apie 150 cm atstu­mas., Mažiau derlingose žemėse avietės sodinamos tankiau, derlingesnėse – rečiau. Prieš sodinimą iškasamos 30 cm skersmens ir tokio pat gylio duobutės. Atžalos sodinamos 5-6 cm giliau negu jos augo anksčiau. Kiek­vienam augalui skiriama 2-3 kg perpuvusio mėšlo arba komposto, kuris sumaišomas su iškasta iš duobės žeme. Pasodinus žemė gerai suspaudžia­ma ir paliejama 5-6 litrais vandens. Jam susigėrus, žemė mulčiuojama.

Pasodintų aviečių stiebai trumpinami 20-30 cm aukštyje. Jei stiebai mažai trumpinami arba visai netrumpinami, avietės jau, pirmais sodo augimo metais dera, tačiau išaugina silpnas naujas atžalas.
  Avietyne neturi želti piktžolės. Rudenį žemė perkasama. Prie augalų kasama 5-8 cm, o toliau nuo jų 12-15 cm gyliu. Kartu pašalinamos nereikalingos atžalos. Pavasarį purenama kauptuku sekliai, išrenkamos šakniastiebinėspiktžolės.Iki uogųrinkimo dirvądar reikiapurentiir ravėti piktžoles 2-3 kartus. Nuėmus derlių, dar kartą ravima. Rugpjūčio pa­baigoje nebepurenama, tada avietės geriau pasiruošia žiemoti.
  Avietės dera gerai, kai kasmet tręšiamos 4 kg organinių trąšų, 40 g amonio salietros, 60 g superfosfato ir 30 g kalio druskos į 1 m2. Organi­nės, fosforo, kalio, trečdalis azoto trąšų beriama rudenį ir perkasama žemė, o likusios – pavasarį. Daugiausiai drėgmės avietėms reikia gegužės, bir­želio ir liepos mėnesiais. Sausesnių metu avietynas laistomas (50-60 1 vandens į m2).

Nuskynus derlių, išpjaunami derėję stiebai ir silpnesnės atžalos. Krūme paliekama 10-12 atžalų, viena nuo kitos per 15-18 cm.

Avietes patogu auginti 30-50 cm pločio juostomis. Tokios juostos vie­name metre paliekama 15-20 gerai išsivysčiusių stiebų. Pavasarį, prieš vegetacijos pradžią, avietės trumpinamos paliekant maždaug 160 cm aukš­čio stiebus.

Auginant avietes juostomis, patariama įrengti špalerius. Tam reikalui eilėse kas 4 m įkasami iki 150 cm aukščio stulpeliai. Prie jų pritvirtinami 30-50 cm ilgio skersinukai (pagal auginamų juostų plotį). Prie skersinukų galų ištempiamos ir pritvirtinamos vielos. Augioms avietėms tempia­mos dvi eilės vielų 70 cm ir 150 cm aukštyje, žemesnėms – tik 120 cm aukštyje.

Pasenę avietynai atjauninami pašalinus senus krūmus su šaknimis ir plotą gausiai patręšus organinėmis trąšomis. Atjauninant kas 5-6 metai, avietynas toje pačioje vietoje gali derėti 12-15 metų.