UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS |
Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sielos kertelė » NIJOS PASTOGĖJE
NAKTĮ
Naktis tamsi, baugi, bežadė,
Ar grožį kas tamsoj surado?
Spalvų jokių - tamsa aplinkui,
Atrodo, kad kažkas prislinko...
Eini toliau. Širdis nerimsta.
Pasąmonėj - vaiduokliai gimsta.
Staiga kažkas paliečia ranką.
Tartum Perkūnas kūnan trenkia!
Apsidairai - šunelis seka,
Tavų pėdų suuodęs taką.
Naktis žavi tiktai pelėdai.
Suūksi - šiurpuliukai bėga!
Naktis kely baugina, graso,
Romantikos joje - nė lašo!
Keliaut nakčia - tikra kankynė!
Ilgiausią šaką nusiskyniau...
Ir koks velnias naktim nešioja? Riogsok namuos ant pečiaus, nebus nei baisu, nei kankytis reiks 
Kur bežengsi reikia dairytis, kad neužminti ant poeto, bet tai juk taip šaunu, kad yra tiek daug rašančių ir mokančių rašyti. O aš dabar ilgais rudens ir žiemos vakarais turėsiu kur akys paganyti .
Oi, nuraudau iki ausų galiukų. Iš manęs poetė, kaip iš ožkos balerina 
Retkarčiais kai ką pakeverzoju, bet iki poezijos labaaaaaaaaiii toli. Paskaityt labai mėgstu - kitų. Jaunesnė būdama gabesnė buvau, o dabar gal sklerozė 
Užplaukė tokios padrikos mintys, tai užrašiau. Labai nesijuokit Ir pavadinimo jam nėra - neradau...
* * * * *
Žinia, likimas toks žavus,
Kai žaidžia žvaigždės okeane,
Kai pats pasirenki namus
Ar rojuje, ar žemėj.
Tačiau tau bilieto neduos
Šitoj keistų žaismų paletėj,
Tik šimtą kartų išlinksniuos,
Kad tu esi bejėgis.
Ir atsistojęs vakare,
Jau nieko nesakysi garsiai,
Bet pasidžiaugsi žvaigždele,
Apšviesk takus,- ištarsi...
Tarp savo užrašų radau labai vaikišką eilėraštuką. Tada man atrodė, kad esu didi rašytoja
PIENĖS PŪKAS
Skrenda per pievą
Pienės pūkelis.
Jį veja Sauliukas,
Pagauti negali.
Nulaužia ramunę,
Sumindo žiedelį.
Pasukęs iš kelio,
Vėl veja pūkelį.
_sustoki, vaikeli,-
Jam šaukia mamytė,
Daug pievoj pūkelių,
Kam tau šitą vytis?
Ir nuskina pienę,
Lyg pūkinį rėtį,
Per skraidančią pievą
Ją neš savo tėtei...
1966m
Nu va, kai nori, tai kai ką ir parašai. Ir tuos pūkus gi galėjau gaudyt aš, Jonukas, ale ne, girdi Sauliukas 
Kitų kart rašyk, kad aš!
Kaip smagu prisimint vaikystę
Gal dar ką rasiu, tai būtinai įkelsiu. Šį tą ir naujo rašinėju, tik dar noriu, kad susigulėtų
Gyvenimai mūsų, dienos mūsų, viltys, džiaugsmai, svajonės, laimė, meilė ir skausmas išsisklaido, kaip tie pienės pūkeliai likimo vėjams papūtus. Nusineša, nuskraidina, nubloškia juos vėjas, ką į pelkę, ką į žydintį sodą, ką į kelio dūlkes, o ką tiesiog į karvės ,,blyną". Viskas... ir paliko pienės stiebelis linguoti nuplikusia galvele, nebeliko grožio, džiaugsmo, nedžiūgina nei saulės spindulėlis, nei gaivus vasaros lietutis. Pabaiga, tik stiebelis vis arčiau ir arčiau linksta prie žemelės, vis labiau ir labiau svyra nuplikusi galvelė.
Ačiū,Joana, toks išsamus komentaras. Reikia pripažint, labai teisingas pastebėjimas. Nuskrenda mūsų dienos, lyg tas pūkas ir viskas...
Neskraidyk, vėjas nuneš, namų neberas. Kuo žmogus senyn, tuo vaikystė labiau atsimena. Taigi ir aš toks buvau, ir pūkus, ir drugius vaikiau, rūpėjo ir bitutę į rankas paimt, kol ana man ūkolų padarė
O tie kiti rašymai ar jau baigia susigulėt,laukiu nesulaukiu, atsilikau nuo kultūros
Mergiote, ir tu pradingai? Ar jau susigulėjo tavoji kūryba? Nelaikyk per ilgai - sudulkės, pelės apgrauš, pagaliau pasens ir vėl reiks rašyt iš naujo
Gulėjo gulėjo, kol dingo! Anūkui prireikė krosniai įkurų ir supleškino mano poeziją! Teks vėl sėstis prie rašymo...
Prie juodų darbų, dar vieną ir baltesnį padariau - ant greito sumečiau eiliuką, skirtą vaikams.
SUDIE, RUDENĖLI!
Sudie,saule, sudie,jūra,
Sudie astrai po langais.
Gruodis iš už kampo žiūri,
Tuoj ir pro duris įeis.
Palydėkim rudenėlį,
Pamojuokim lapeliu,
Tegu skrenda sau su vėjais
Ar išplaukia upeliu.
Saulės karštį, jūros bangą
Prisiminsim dar ilgai,
Kai snieguolės kris už lango,
Jų ilgėsimės labai!
2012-12-01
Štai koks puikus eiliukas gavosi.
Ačiū, pagyrei.Teks dar galvot. O prieš šventes dar ir pramokt kokį praverstų
Nija, ar tik neužmigai žiemos miegu? Jau šventės čia pat 
Mano pastogėlė iki stogo viršaus užpustyta, taip seniai bebuvau. Praėjau stacijas pas daktarus, kol vėl susitvarkiau grupę. Tikėjausi antros, bet kas tau duos, pratęsė tą pačią trečią, bet dabar jau iki pensijos. Dabar daugiau laiko galėsiu skirt forumui.
IŠ KATINŲ GYVENIMO LINKSMAI
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sielos kertelė » NIJOS PASTOGĖJE