UŽGAVĖNIŲ PASISVEIKINIMAS

Būkit smagūs,
Broliai - Sesės,
nuotaiką - tikrai atrasit,
jei į ratą stoję glusit
prie viens kito,
žemę jusit.

Ji - šventa,
žvilgsnio palaima.
Laišką šį
rašau nuo kaimo
savo žalio - Upninkų,
trijų upių kurs lanku
apjuostas,
žmonių gerumas -
dar vis žydi,
kyla dūmas
iš trobelių į dausas.
Aušros nubraukia rasas.

Mes - saliniai
gražiai žydim
ir sutinkam, ir palydim.
Tiltas - vienas,
bet stiprus!
Pro bažnyčią ir pas mus!
Varpas šauks -
atrasit kelią.

Svečiams klosim blynu dalią

   Ana

UŽGAVĖNIŲ BALAGANAS

Keršas kailis, bet nagu muša būgną: - Bus smagu! -
barzdą krato, - Šok į ratą, budink žemę! - trinkt ragu, -
„Ožys“ tirpdo sniego plutą ir žiemos, žiū, kaip nebūta!

Apšilau vos, jau - meška, glėbyje - tuščia bačka.
- Aus baus krėsk medaus! - pasistiprins, šalčius griaus.
Na, širdis - ne kiauras rėtis, einam dviese galynėtis!

Vengras kiša termometrą apie pusę kilometro:
- Paltis lašinių, geruoju, įšalą ir išmieruoju!
Už parankės garbų svečią vedu trobon - gydys pečių.

Iš paskos gi tekina gervė, plunksna nešina,
Žnybia dukrą, lesa sūnų: - Žalty rains, ko užsibūnat?
Kloju kapą vėdarų... marčią, žentą - ir turiu!

Čigonėlių margos jupos, o vaikų tai jau - lyg pupų!
Kniaukia man nuo stalo „čirvą“, šmotą kugelio... Bet pirmą
vietą laimės finiše buria - dalia išnašia!

Lenda kipšo uodega, nuodėmių po ja - spraga!
Ką darysi, teks pakloti ilgį kugelio ir plotį!
Te nekušins, neberušins ir nepurtys sielos grūšios!

Kumpį rankoje patrynęs, Lašininis Kanapinį
bubina... Nepasiduoda! Grūda nuo spirgų aruodo.
Kotrė ropščiasi į lovą - čiulpia blyną, stebi kovą.

O tai merga besarmatė, akys dar - tokios nematė!
Ėda tik ir migy pindi, tinginė - ji, pečelinda!
Turiu margą, gražią svitą - padės degint laumę šitą.

Laužas traška, liepsnos kyla - te padurkai smagiai svyla!
Žiema tinginę kai mato, spigina speigais ir ką tu?!
Imu gerą šiaudų gūžį: grieb Perkūns te tavo dūšią!

Užgavėnės - švents dalykas, eis Adventas, bus Velykos.
Per jas Dievo meilė groja kankliais: duona parvažiuoja,
Jonas sėja, Ona kepa ir dar sviestu riekę tepa!

    Ana A.

Baltom lyčių lelijom Neris žydi,
Karpytą raštą šerkšnas lange pina.
Apsnūdęs krantas duknom apkaišytas,
Skreituos sniegulę vėjas atskraidina.
Seklyčioj laiko karaliauja šaltis,
Vargonais ledo pūgos groja.
Net mintys - tokios baltos, baltos...
Širdies lopšin jas atsargiai sukloju.
Atgyja nulipdyti mano Sniego Seniai,
Svajingai lenkias mėnesienos menuetui.
Aš – lyg Pelenė krištolinėje karalių menėj,
Beržai, sniegan subridę, deklamuoja lyg poetai.
O tos sniegulės purios byra, byra...
Nutūpusios ant skruostų girdo lūpas.
Širdis – kraujo lašu, putino keke nusvyra...
Žiemužė sielą klosto pūko kailinukais.
/Ana A./

ŠVILPOS

Pašalėj – taurelėm krokai,
Beržo šakoje – naujokai.
Švilpt pašvilpt, tarsi berniokas,
Linksmina špokienę špokas.

Glaudžia inkilą šaka,
Sukaliau – tvirta ranka.
Brolis patarė, padėjo:
– Saugos nuo lietaus ir vėjo.

Strikt, pastrikt – aplink jį šoka,
Ką jau moka, tą jau moka.
Fiūūū! – sušvilpia vis, –
Namus – dovanojai mums! Ramus.

Švilpaut ir man noras ima,
Linksmą įgijau kaimyną!
Krokai galveles linguoja:
Švilpos duetu švilpuoja.

Pagarbiai
Ana Aleksandravičienė

ARTIMUI  SAVO

Žvakės ugnį - į saują,
Gėrio tvinksnį - į sielą,
Tegu ji atnašauja
Supratimą, ne gėlą.

Pasimeldžia, pasiunčia
Virpesį į Anapus…
Balto Angelo sparnas -
Jau laukimą nutapęs.

Šventos duonos - ant stalo,
Draugo žvilgsnio - į langą,
O vienatvę - į kelią…
Pasitikite, rankos,

Ir neleiskit suklupti.
Būna, artimas gedi.
Tegul šypsosi akys
Vienos kitą suradę.

Kristaus žodį - į širdį,
Jo kantrybę - į dalią.
Skamba varpas ar girdit?..
Motina Sūnų kelia.

Jos švelnumą - į laiką,
Nuolankumą - į lūpas…
Į pasaulio juk skreitą, 
Meilę bris, susisupus.

  Ana A.

LAIŠKAS

Tu nieko nežinai,
koks sopulingas tas
vienatvės spengsmas,
kai sienos prieglaudos
vaitoja, pilka neviltim
būna apsunkę.

Tu nieko nežinai,
kaip širdį drasko
žodis „benkartas“ .
paniekintas eini kitų,
gyvenimas netvirtas,
lyg bedugnis.

Tu nieko nežinai,
kaip nuėjau
erškėčių taką.
kalta, tiktai užgimus be kaltės,
eilėm kalbu.
skausmu ir ilgesiu
jos šneka.

Tu, mama, ir dabar
dar nieko nežinai...

   Ana A.