Sveiki atvykę į http://www.liveinternet.ru/images/smilies/oct/crash.gifvetainę!

UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Объявление

  Neparašius nei vienos žinutės, narys ŠALINAMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » APIE VISKĄ - RIMTAI » ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA


ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA

Сообщений 181 страница 185 из 185

181

BAIMĖ

Pasitikt jį - sunku,
rytas nežada džiaugsmo.
Apleista tyla tu,
žmonės žvelgia iš aukšto.
Juokiasi iš tavęs…
Ir gūžiesi, bejėgė.
Lyg šakas, lauš rankas,
numes širdį ant sniego.
Gal nevykėlė, gal?..
Prarandi žvilgsnio šviesą.
Ir gręžiesi atgal,
vis mylėt dar tikiesi.
Kur žolė dar žalia,
gėlės skleidžias nevytę.
Supranti tik, žila
ir besparnė jau bitė.
Ir tada suklumpi,
traukia prarajos sielą.
Taip savęs netenki
ir gyvent - nebemiela.
Paprastai - paprasta
duota laimė nublanksta.
Lyg rudens radasta
prie pražuvusio slenksčio.

Ana A.

182

Didelis, didelis ačiū tau, Fortūna, kad suteiki galimybę susipažinti su Anos poezija. Skaitau ir ant klaviatūros nukrito ne viena ašarėlė, taip mane sujaudino kai kurie posmai. Ačiū Anai už puikias eiles ir tau, kad atneši jas iki mūsų. Būkite laimingos, kūrybingos, sėkmės Jums!

183

TU - VIENA ŽVAIGŽDŽIŲ

Į naktinę tylą aš duris atvėriau,
vyšnių salsvas kvapas, kieme taip taip gražu.
Tarsi žalią vyną, spindesį sugėriau:
Daug danguj žvaigždelių, tu - viena žvaigždžių.

Būk sveika, matai juk, leisk drauge pabūti,
širdyje sūpuoju, širdyje nešu.
Ant suolelio sėdęs, po langais jis glūdi,
mintimi, brangioji, juk tau vėl lašu.

Jau pravijo dieną vakaras, į naktį
parėjau ieškoti to, ką praradau.
Pražilau, lyg žvakė aš baigiu sudegti,
bet regiu vis dieną, kuomet pažinau.

Garbana per petį, lūpos lyg rubinai,
akys - gilios jūros, veidas - pilnatis.
Meilę visagalę kam širdis pažino,
nebepradangina net pati mirtis.
   Ana A.

184

DULSINĖJA
Ar nekeista?..
Lapkritis. Ruduo. O vėjas,
lyg koks geidulingas Sanča Pansa,
dekoltė lapojęs Dulsinėjos,
glamonėja rojaus obuoliukų rančą.
Ir lyg senas latras... meilikauja,
nuotaikos vis kaulija monetų.
Kaklą apsivijęs, nesiliauja...
Verda skruostai nuo jo
bučinių kardebaleto.
„Nuodėminga! “ -
atlapoju mintį. Buria:
- Pažiūrėk, šermukšniai aistra dega! -
lyg berniokas perkreipia kepurę,
merkia dulksnos išvarpytą akį.
Nieko keisto!..
Lapkritis. Ruduo. Apsąla,
kad širdis.
Taip kibūs - vėjo pirštai.
Žymisi slapčiausių norų skalę.
Sningant lapams -
ritme polonezo... girstam.
Ana A.

185

UŽ ARTIMĄ

Kai įduos sparnus,
pasieksiu jus, priglausiu jus.
Tada, širdis nurims,
šalia jūs bus, laiminga bus.

Lauksite, žinau,
prie vartų žydinčių. Einu
maldos keliu, dėl jūs prašau:
Neapleisk, Dieve, tų, kuriuos myliu.
Apšviesk, kad nepamirštų kelio,
grįžtų aplankyti,
prarastų kadaise, žemėje, namų.

***

Akys kol neges,
žvakelė švies, viltim žydės
už Tave malda, širdies malda.
Į Dievo glėbį kelią rast padės.

Žemėje tesu
dulkė, tesu. Kaltes nešu.
Viešpaties prašau:
Nuimki per mane jų nuodėmes,
laimingi, mylimi tebus.
Apšviesk, kad rastų taką
dar į tavo širdį, tarki: Meilės mano
kūrinys, žmogau, juk tu.
   Ana A.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » APIE VISKĄ - RIMTAI » ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA