IEŠKOJIMAS

Gyvenimo upėj ieškojau vilties,
Kad galėtų pažadinti sielą.
Ieškojau tokios, kad padėtų iškęst
Širdyje atsiradusią žiemą.

Ieškojau ugnies, kuri gali uždegt
Nutolusią vakaro žvaigždę
Ir kelią nušviest, ir taką surast
Vis temstančioj vėjų pagairėj.

Ieškojau audros, kuri neša bures,
Kur jūra bekraštė banguoja...
Ieškojau šviesos, kad atmerkęs akis,
Tave pamatyčiau, mieloji.
    Steponas Rimkus

PER PŪGĄ

Sapnuoju — rytas, pievos nešienautos,
Vaivorykštė kaip šypsena, kada džiaugies.
Voratinklių kuodelis vis dar nesuverptas,
Žiogai po varnalėšom derina stygas.

Atrodo, kad ne sniego pūgos siaučia —
Dabinas sodo vyšnios nuometais baltais.
Matau, einu taku, ir visiškai nešalta
Prie akmenėlio draugo pokalbiui prisėst.

Kokia pūga, kaip greit nelieka brydės,
Lyg priminimas — kam atgal tau grįžt?
Ir sėdime abu, įšalę žemėn pėdom,
Pūgos baltam šėlsme norėdami išnykt.

Tai ne akmuo, tai pagalvės kietumas
Ir tikras vėjas neramioj gruodžio nakty.
Vis dar tikies, nors užpustytos brydės,
Į tikrą pūgą vyšnių žiedlapių sugrįžt.
   /aut.nežinomas/

ALDONA JURPALYTĖ-VALTERIENĖ

KELIAS Į KLAIPĖDĄ

Kalneliai, miškais kepurėti.
Pakalnės - gaivi žaluma.
Suskubote jūs sužavėti,
Suspėjot užburti mane.

Čia medžių viršūnės - po kojom,
Čia vėl mes po medžių šaknim...
Tai šaukia giružė gūdžioji,
Tai lekia ji vėl su manim.

Upelis skaidrus vinguriuoja,
Miškais nusileidęs žemai.
Jam amžiną dainą dainuoja
Eglaitės, klevai, ąžuolai...

Aš grožį šio kelio paslėpsiu
Kampely širdies neramios,
Kai vėl bus sunku - atsilieps jis,
Kalvų man viršūnėm pamos.

Saulė apibėgo metų maratoną:
Kam dantis išbarstė,
Kam aplamdė šonus,
Kam pastatė pilį,
Prie altoriaus vedė,
Ką labai nuvylė, nes patraukė kėdę...
Kam pakišo lovį arba krėslą aukštą,
Išvertė iš kojų, atėmė ir šaukštą.
Įvairiai saulužė mus kuteno, gnybo
Ir liežuvį rodė, ir pakišo špygą...
Metai - tai kaip batai minami sudyla,
Kaip čigono ratai - rieda ir subyra...
Duok die naujas metų maratonas
Atgabens mums viltį,
Leisdamas suklupti,
Leis dar ir pakilti.
         (Br. Gražys)

Labukas, Reno! Malonu Jus matyti mūsų kampelyje. Deja, Jonis pas mus jau nebesilanko, tad vargu, ar pavyks sužinot, kas tų eilių autorius. O N.J. tai tikrai inicialai - jei autorius nežinomas, tada žymim, kad nežinomas, jei žinom pilną pavardę, rašom pilną, o čia matyt ką rado, tą ir įkėlė. Bet gal pas mus rasit dar kažką, kas patiks, užsukit dažniau.

O šiandien snigo?

Žinai? O šiandien snigo?
Mačiau pro langą tavo namuose...
Žiūrėjau aš tavom akim kai smigo
Kiekvienas krislas laukuose!

Sakais apgirtusi vienatvė,
Ir tuštuma bokalų ant stalų
Ir tik tai vienas dievas matė,
Kiek čia bereikšmių buvo pastangų.

Vitražai puošia lango stiklą,
Srovena šaltis nuo žalių šakų
Tik mažas vaikas seka mitą
Kaip mums Kalėdos virsta stebuklu...

   M.Krikščiūnaitė

KAS LIKO

Nesitikėk, nelauk,
Aš niekad nepareisiu,-
Kelių - ne vienas,
Išėjau, negrįšiu.
Širdies neskaudink
Ir savęs nebausk,
Mylėjau kažkada
Berželį jauną,
Žalių lapų skara
Tvirtai suvystytą.
Per vasarą atlaikę vėją
Lapai ėmė ir nukrito.
O tu tikėjai,
Kad nors vienas tau
Dar pasiliko.
Nurovė paskutinį šelmis,
Nuskrido ir paliko...
Tau palinkėsiu rudenį
Tik gero vėjo,
Neužpyk.
   O.Baliukienė

Pasibelsiu į langą šįvakar,
Negesinki šviesos.
Tik paliki duris nerakintas,
O ant stalo kavos.
Aš ateisiu dosni ir laiminga
Ir tikrai ne sapne.
Pasakyk, kad esu reikalinga.
Pasakyk... Aš jau čia.
Štai liečiu Tavo virpantį kūną,
Žvakė plazda kaltai...
Ne dažnais vakarais šitaip būna
Uždangstyti langai,
Kad nei vienas šešėlis nekristų
Ant mėnulio delčios,
Kol ranka nejučia pasiklysta
Šiurkščiuose marškiniuos.
Godžios akys nuslysta paviršium,
Sužaibuoja lange,
O mes geriame nuodėmę tirštą
Paslapties patale.
   Egmilė

TYLOS PEIZAŽAS

Nupiešiu tylą
Rudenio spalvom.
Šermukšnio uogų -
Sauja sklidina.
Klevų karūnom,lyg dangus,
Aukštom-
Šlamės klajoklė darganų daina....
Kur Tu esi?..
Tenai nėra Tavęs.
Tik - medžiuos šėlsta saulėti lašai.
Naktų tyloj,
Dar tylesni beržai
Į rudeninę gėlą
Ves, nuves......
Tavęs maldauju,-
Tylą sudraskyk
Sparnu klastūnės rudenio žvaigžgės...
Baltgalvių gervių
Baltume palik,-
Svajonės krislą,
Miražus vilties...

R.Kuršytė