Širdelėje, širdelėje pačioje tolymiausioje kertelėje...

  Matau, neišsisuksiu, teks prisipažint   Tai mano pirmoji didžioji meilė nuo mokyklos laikų. Kartu mokykloje, kartu studijuojant. Deja, gal taip lemta buvo - mūsų gyvenimo keliai nuvingiavo į skirtingas šalis. Jis sukūrė savo, aš savo šeimą, bet vienas kito nepamiršom. gražūs prisiminimai lydėjo visą gyvenimą. Pati tapau našle  jau prieš 8 metus. Gyvenu viena. Jis su šeima Vilniuje. Niekad nepamiršo pasveikint švenčių progom,pasiųsdavo atviruką ar paskambindavo.Deja, šiais metais jis mirė...Man liko tik jo laiškai, dovanėlės, prisiminimai ir viskas... Štai tokia ta ,,banguota,, istorija.

Gražūs prisiminimai, bet ir graudūs

Na , aš savo mažajam anūkėliui irgi paliūliuosiu šią lopšinę, manasis dar visai mažiukas tik 7 mėnesiai bus per Kalėdas.

Iš tikrųjų protu sunku suvokti, kad ir tuomet kai mūsų nebus, ateis Kalėdos, Nauji  Metai, po to pavasaris, sugrįž paukščiai, pražys gėlės, o mūsų nebus, argi taip gali būti? Pasirodo gali ir taip bus, kai susimąstai darosi nejauku, liūdna ir labai gaila palikti šią ašarų pakalnę...

Sigeda, apsilankiau tavo naujuose namuciuose... Patyriau tikrai nuostabius jausmus. Aciu labai. Jei leisi - apsilankysiu dazniau!!!! 

NEIŠEIK

Neišeik. Jau nenoriu meluoti,
Kad pavasaris meile prasideda,
Tau lietus ir vienatvė raudojo,
Pažymėti atsiskyrimo kryžiumi.

Neišeik, taip lengvai nusimetęs,
Mūsų meilės naktų svaigią skraistę,
Juk ne valandos krito, o metai,
Ant pečių ir ant veido skleidės...

Neišeik...be žodžių mylėtas
Ir pavargęs, ir nesuprastas.
Dar turėjo būti daug kas...
Bet viskas, lyg žiedlapiai, nubyrėjo.

Dar bus tolimas kelias ramybės.
Sudvejok nors akimirksnį menką.
Aš buvau ir suklupus, ir klydus...
Neišeik... Jau sutemos slenka...
    /1988m/

Ačiū

              Pavasaris...Vis malonesnė gamta, vis daugiau žiedų, žalumos. Nepaprasti paukščių koncertai - klausykis ir klausykis. Rodos, džiaukis ir dėkok likimui, kad leidžia tai matyt, girdėt, pajust. Artėja gegužė. Mano metų skrynelė vėl padidės,o gyvenimo našta pasunkės. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį...
                           Gyvenimas - Mirtis. Niekas nežino nei dienos, nei valandos,kuri bus paskutinė... Gyvenimas - Mirtis. Pasaulio atradimo džiaugsmas ir mirštančiojo kančia...Neaprėpiamos viltys ir ...uždanga, už kurios jau negalima nieko pakeisti...
                           Negailestingas laikas iš mūsų atima pačius brangiausius. Bet netiesa, kad iš žmogaus gyvenimo metų lieka tik trumpas brūkšnelis tarp gimimo ir mirties datų. Tame brūkšnelyje visas žmogaus gyvenimo kelias, su džiaugsmais ir skausmais, su meile ir nusivylimais, su nesibaigiančiais darbais ir trumpomis atokvėpio valandėlėmis. Mirtis bejėgė atimti tik tai, kas neatimama - gerumas, žmogiškoji šviesa pasilieka.
                           Išeidamas žmogus nieko su savim nepasiima, viską palieka. Kelias negrįžtamas...Gyvenimas ir toliau tęsis, tik jau be to, kuris išėjo. Prisiminimai, jie visuomet lieka su gyvaisiais. Sakoma, kad žmogus tol gyvas, kol jis prisimenamas. Kažin, kaip bus, kai išeisiu aš?....