UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » BŪSTINĖS » SIGENOS KŪRYBINIS KAMPELIS


SIGENOS KŪRYBINIS KAMPELIS

Сообщений 21 страница 40 из 52

21

Eche, sena meilė nerūdija, po kiek laiko vėl atgyja...

22

  Jei ne tiesiogiai, tai bent posmeliuose :crazyfun:

23

Nija написал(а):

Jei ne tiesiogiai, tai bent posmeliuose

Širdelėje, širdelėje pačioje tolymiausioje kertelėje...

24

Lauksim ,kol prisipažins :crazyfun:

25

  Matau, neišsisuksiu, teks prisipažint :blush:  Tai mano pirmoji didžioji meilė nuo mokyklos laikų. Kartu mokykloje, kartu studijuojant. Deja, gal taip lemta buvo - mūsų gyvenimo keliai nuvingiavo į skirtingas šalis. Jis sukūrė savo, aš savo šeimą, bet vienas kito nepamiršom. gražūs prisiminimai lydėjo visą gyvenimą. Pati tapau našle  jau prieš 8 metus. Gyvenu viena. Jis su šeima Vilniuje. Niekad nepamiršo pasveikint švenčių progom,pasiųsdavo atviruką ar paskambindavo.Deja, šiais metais jis mirė...Man liko tik jo laiškai, dovanėlės, prisiminimai ir viskas... Štai tokia ta ,,banguota,, istorija.

26

Kaip liūdna ir kaip romantiška...

27

Gražūs prisiminimai, bet ir graudūs

28

               Turiu 3 metukų proanukę, mulatukę, nes anūkė Airijoj ištekėjo už negro. Tai kol viešėjo pas mane, sukurpiau lopšinę...

         LOPŠINĖ
Miega saulutė ir miega medeliai,
Miega gėlytė maža.
Miegok,dukryte, miegok, mažyte,
A...a...a...

Miega lėlytės ir miega meškiukai,
Miega žaisliukai visi.
Miego, dukryte, miegok, mažyte,
A...a...a...

Miega knygutės ir pasakėlės,
Miega nykštukai maži.
Miegok, dukryte, miegok, mažyte,
A...a...a...

Miega katytė ir miega šuniukas,
Miega pelytė maža.
Miegok,dukryte, miegok, mažyte,
A...a...a...

Miega mamytė ir miega tėvelis.
Miega seneliai seniai.
Miegok, dukryte, miegok, mažyte,
A...a...a....

29

Na , aš savo mažajam anūkėliui irgi paliūliuosiu šią lopšinę, manasis dar visai mažiukas tik 7 mėnesiai bus per Kalėdas.

30

GYVENIMAS

Taip sunku išeiti iš gyvenimo,
Palikus saulę, medžius, žmones,
Palikus neperskaitytas knygas,
Neišgrotas melodijas...
Taip sunku išeiti iš gyvenimo...

Toks jau yra tas gyvenimas-
Kiek skirta, turi išgyventi,
Kiek skirta, turi iškentėti.
Nors ir labai norisi, pakeisti nieko negalėsi.
Toks jau tas gyvenimas...

   2007m
/ Parašiau, mirus sesutei.../

31

Iš tikrųjų protu sunku suvokti, kad ir tuomet kai mūsų nebus, ateis Kalėdos, Nauji  Metai, po to pavasaris, sugrįž paukščiai, pražys gėlės, o mūsų nebus, argi taip gali būti? Pasirodo gali ir taip bus, kai susimąstai darosi nejauku, liūdna ir labai gaila palikti šią ašarų pakalnę...

32

                 Taip...visų vienodas likimas... Turėjau seserį ir brolį. Likau viena... O amžius jau gražus ir dažnai pasvarstau, kad ir mane kažkada pasišauks...

33

Sigeda, apsilankiau tavo naujuose namuciuose... Patyriau tikrai nuostabius jausmus. Aciu labai. Jei leisi - apsilankysiu dazniau!!!!  :cool:

34

                                 Sveika, ačiū už aplankymą. Prašom dažniau.Malonu susipažinti :love:

35

NEIŠEIK

Neišeik. Jau nenoriu meluoti,
Kad pavasaris meile prasideda,
Tau lietus ir vienatvė raudojo,
Pažymėti atsiskyrimo kryžiumi.

Neišeik, taip lengvai nusimetęs,
Mūsų meilės naktų svaigią skraistę,
Juk ne valandos krito, o metai,
Ant pečių ir ant veido skleidės...

Neišeik...be žodžių mylėtas
Ir pavargęs, ir nesuprastas.
Dar turėjo būti daug kas...
Bet viskas, lyg žiedlapiai, nubyrėjo.

Dar bus tolimas kelias ramybės.
Sudvejok nors akimirksnį menką.
Aš buvau ir suklupus, ir klydus...
Neišeik... Jau sutemos slenka...
    /1988m/

36

Sigena написал(а):

Bet viskas, lyg žiedlapiai, nubyrėjo.

Ir dienos ir metai -  viskas krenta, kaip žiedlapiai ,tu teisi, o širdy lieka tuštuma...

37

Ačiū :blush:

38

Graziai liudna... ech... Buvo buvo, visko buvo tam gyvenimo kely...

39

              Pavasaris...Vis malonesnė gamta, vis daugiau žiedų, žalumos. Nepaprasti paukščių koncertai - klausykis ir klausykis. Rodos, džiaukis ir dėkok likimui, kad leidžia tai matyt, girdėt, pajust. Artėja gegužė. Mano metų skrynelė vėl padidės,o gyvenimo našta pasunkės. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį...
                           Gyvenimas - Mirtis. Niekas nežino nei dienos, nei valandos,kuri bus paskutinė... Gyvenimas - Mirtis. Pasaulio atradimo džiaugsmas ir mirštančiojo kančia...Neaprėpiamos viltys ir ...uždanga, už kurios jau negalima nieko pakeisti...
                           Negailestingas laikas iš mūsų atima pačius brangiausius. Bet netiesa, kad iš žmogaus gyvenimo metų lieka tik trumpas brūkšnelis tarp gimimo ir mirties datų. Tame brūkšnelyje visas žmogaus gyvenimo kelias, su džiaugsmais ir skausmais, su meile ir nusivylimais, su nesibaigiančiais darbais ir trumpomis atokvėpio valandėlėmis. Mirtis bejėgė atimti tik tai, kas neatimama - gerumas, žmogiškoji šviesa pasilieka.
                           Išeidamas žmogus nieko su savim nepasiima, viską palieka. Kelias negrįžtamas...Gyvenimas ir toliau tęsis, tik jau be to, kuris išėjo. Prisiminimai, jie visuomet lieka su gyvaisiais. Sakoma, kad žmogus tol gyvas, kol jis prisimenamas. Kažin, kaip bus, kai išeisiu aš?....

40

Sigena... kaip liūdnai parašei... net šiurpuliukai perbėgo per nugarą... Liūdnai, bet... teisingai.... visi mes link to einame. Ir nieko nepakeisi, nesustabdysi laiko, nieko nesugražinsi... deja... Todėl reikia gyventi ČIA ir DABAR! Džiaugtis tuo, ką turime, džiaugtis tuo, ką dar gero ir malonaus matome ir girdime. Kažkaip nebijau aš mirties. Tik labai norėčiau netapti niekam našta... 8-)


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » BŪSTINĖS » SIGENOS KŪRYBINIS KAMPELIS