UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » APIE VISKĄ - RIMTAI » ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA


ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA

Сообщений 41 страница 60 из 185

41

ŠALIS

Šalyje tylos - širdį pasėjusi,
pažadus aš esu ištesėjusi,
daiginu... Meile laistoma. Gyja.
Ramybe apsiklosčius, vilnija
šiluma... Švarios mintys nuprausia.

Svajone, dar ne kartą, keliausiu
ir to - niekas uždrausti negali.
Tikrąją turiu atilsio šalį,
kurioje - ramuma, kurioj gieda
liūdesys, ilgesys... vaiko pėdos -
nenuplaunamos.

Širdį pasėjusi
čia esu dėl tavęs aš, dėl jos...
Penklinėj - akys žydi dainos,
kuri bėga į tyrą pasaulį
atmintim... Nepažinus apgaulės
ir neteisia juk nieko. Išlieka
tyra tarsi šaltinio versmė.
   Ana Aleksandravičienė

42

Naujausias Anos eilėraštis

   UPNINKIETĖ

Žilą sruogą ant piršto vynioju
ir šypsausi likimui, šypsaus.
Ačiū, Metai, kad man nemeluojat,
vystote lopinėly dangaus.

Kaspinais trimis papuošėt upių:
Nerimi, Širvinta ir šventa
kad Šventosios banga mane supa...
Laimė luotu svajos paleista.

Aplink žmonės geri. „Padėk, Dieve“, -
linki, glosto kai žemę ranka,
kai lyg žiogo smuiku groju ievai,
sodžiaus klostėse trupa nata.

Išdainuoju gyvenimą mažą,
padėka už dienas ir naktis.
Kai saulėgrąža į saulę gręžias,
į dorumą - poeto širdis.

Taip džiugu naują rytą regėti,
kas ir būčiau be savo Žmogaus?
Kai jis šypsos, raustu lyg avietė,
dalinu mėlynumą dangaus,

Kurs vardu - Upninkai, sparnas neša
tarsi gervę namo vis, namo...
Spurdantis čia - gyvenimas rašo:
juk iš grūdo užauga želmuo.

Atlapi kiemo vartai, lankyti
prašosi, gausa stalą nukraus.
Juk širdis - bažnytėlė, išlyti
atėjau aš į širdį žmogaus.

                  http://uploads.ru/i/Y/P/e/YPe7N.jpg

43

Štai kokia šauni Ana! Pasirodo, ne tik eiliuoja :cool:

44

Nuva, dabar jau ir Anušką žinosiu, o sutikįs, kepurį nukelsiu :D

45

PASMERKIMAS


Lyg kevalas tuščias,

bešakis lyg medis...

Neglaustas, tik baustas

likimas. Praradus

save ir svajonę,

jau visiškai viską.

Mirtie, į akis tik pažvelk,

eisiu. Tviska

ten žvaigždės juk dvi,

kurios laukia vis, laukia...

Gyvenimą skyrė čia

šaltą, nejaukų.

Ir nieko jau, nieko

daugiau nebereikia,

save atiduodu - paimk,

lyg nesveiką kas vaisių

išugdė. Kam laimė,

kam džiaugsmas,

o man vis... bedugnė.
     /Ana A./

46

MOČIUTĖS

Kas gi žino, kas gi jas supras, kai lino
balinto jau sruogos liečia laiką.
Galime įpilti meilės tarsi žalio vyno
ir prigludę pasidžiaugti: žvilgsnis laigo.

Išmintį jų lyg šaltinio gaivą semiam
ir atrodo, kad niekuomet neišsemsim.
Tokios gražios jos ir mūsų laiką remia
gerumu. Skaudžiai suvokiam: sensta.

Ak, Močiutės mūs Močiutės, - žavios
pasakomis, dainomis apvainikuotos.
Mylimos, spalvingos, tokios savos,
mezginių akim ir verpalais raštuotos.

Viską žinote ir matote, bet glaudžiat
taip gražiai, medumi kalbos teka.
Porinate žingsnį liktą laimės graudų
ir jaunystės basakojės žalią seką.

Dar pabūkit, neskubėkite, kas žino,
kaip sutiks, kaip apkabins, kas kalbins?..
Širdies stiklinaitėse - lyg žalias vynas,
kursai liūdesį ir skausmą saldins.

Juk jūs - tokios gražios raukšle savo,
skarele baltuojančios ir skubam
krist į glėbį, niekad neužgavęs,
išbučiuoti delnus... metais grubę.
   /Ana Aleksandravičienė/

47

Gražiai savo močiutį Ana aprašo, gražiai. O aš savos neatsimenu, par anksti ji išėjo...Už gražų žodį Anai sakau AČIŪ!

                                                                http://s1.uploads.ru/i/M/b/Y/MbYOs.jpg

48

http://s1.uploads.ru/i/6HOQ7.jpg

49

Kokia šauni moteriškė ta Ana.Kiek suprantu, skaito savo kūrybą.

50

Galėtų parašyti, juk mes ne tik klausyti, žiūrėti, bet ir skaityti mokame... :flag:

51

Marina, bet juk čia visa poezija yra tik ANOS! Į jos skiltį kitų rašančių kūrybos niekas nekėlė. Skaityk ir vertink :D

52

* * *
Baltą rožę Tau nešu,
,,Myliu'' - už mane kuždės,
Ilgesio gijas rišu:
,,Kepurėlėje širdies''.
Įminta pėda suskaus,
Žvakė gels tarsi angis,
Akys žvilgsnio nepriglaus,
,,Miela'' - lūpos nesakys.
Ilgas kelias... į Tave,
Lieptai - laiko nunešti,
Duetu mes tik sapne
Saitais angelų rišti.
Balta rožė Tau žydės
Ir kalbės: ,,Šalia esu''.
Palikta kertė širdies
Mylimiausiai iš visų.

/Ana Aleksandravičienė/

                                 http://s1.uploads.ru/i/C7Zk6.jpg

53

Kaip čia viskas dera! Labai patiko :cool:

54

http://s1.uploads.ru/i/mSLl4.jpg                  http://s1.uploads.ru/i/qxwr9.jpg

                                             Anos piešti paveikslai

55

                    VAJEEEEE, tai Ana visų galų meistras! Kaip gražu :cool:

56

O mano portreto Ana negalėtų nupaišyti? O kaip šis piešimo būdas vadinasi-tapyba, grafika ar...?

57

Nuostabu, subtilu...Ir piešiniai, ir eilės...
Labai norėčiau tokį žmogų sutikti realiame gyvenime. :love:

58

Taigi, Maryte, neblogai būtų. O man teko garbė ir gyvent beveik šalia, ir darbuotis vienoje gamykloje. Labai darbšti, gabi, draugiška moteris.

59

http://s1.uploads.ru/i/dnbji.jpg

60

http://s1.uploads.ru/i/YXeHP.jpg

                       Abi nuotraukos darbščiosios Anos


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » APIE VISKĄ - RIMTAI » ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA