UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » APIE VISKĄ - RIMTAI » ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA


ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA

Сообщений 61 страница 80 из 185

61

                    Paparacė ir ne kitaip! Lyg koks apsireiškimas ,atrodo...

62

Kai kiemas, liepžiedžių naktis pribarstė,
apsunkęs bitės dūzgesiu, užgulęs karštis,
alsuoja sunkiai, druska bala...
Einu ieškoti laike švento gralio.

Sugirgžda šulinio akis, versmė gaiviausia,
semiu atokvėpį, vanduo - švarus išprausia
skruostus nurudusius, o gilią raukšlę
išglaisto. Iš visų - lygiausia.

Tada plunksna pašoka, lyg atolą lygina.
Žalumas - neišpasakytas! Vėl derybose
pati su savimi. Kauliukas mestas.
Rievėj kaladės - įkvėpimo raštas.

Kur akį užmeti - Kūrėjos kerintis,
ėjau juk širdimi prie jos aš derintis,
stebuklas! Netgi boružės raudonis,
tarsi rubinas degantis. Ir žmonės...

Čia tapo dar šventų ikonų pamaldumą.
Kai kiemas liepžiedžiais nuklotas, būna,
kad iškeliauju, nesinori grįžti.
Paika strazdanė... šokanti jaunystę.
      Ana A.

63

Sveika, Ana.http://s1.uploads.ru/i/RX3ck.jpg
http://s1.uploads.ru/i/dP1ts.jpg
http://s1.uploads.ru/i/TLase.jpg
:writing:

64

Vai, kaip iškalbingai Marina puošia svetainę.Gražu. Aš ir ką mokėjau baigiu pamiršt - sudėtingas dalykas tas kompiuteris. O Ana tų grožybių verta :cool:

65

LAUMĖS  JUOSTA

Šaukia naujas kelias, lyg kuodelis velias
Mano mintys žalios, vėl esu aš visagalė.
Žvilgsnį pasigaus mylimo žmogaus…
Skraidžios žemėje du angelai dangaus.

Negailėsiu šiandien draugui aš širdies,
Vos ištarsiu gerą žodį – veidas jo žydės.
Nesvarbu, kad rytas laša… Lietumi –
Meilės būsiu – prauskis viltimi.

Man nereikia nieko, kol svajonė bėga,
Tarsi šilo stirna nušuoliuoja tekina.
Žydi sielos gatvė, krykštauja pilnatvė
Ir priglaudžia vis tarsi mama.

Negailėsiu šiandien priešui aš širdies,
Kai ištarsiu švelnų žodį – akys jo žibės.
Nesvarbu, kad rytas laša… Lietumi –
Meilės būsiu… Patikėkit manimi.

66

STRAZDELIO BUDINIMAS
Lange žara įkūrė alką - varsų žaismingą popuri,
naktis sutaną juodą velkas. Stebiu. Taigi - rimta žiūri.
Vakarę ganiavai paleidžia, ta, išsigandusi kažko,
veidą debesimi užspeičia, nors imk, su žiburiu ieškok!

Rūkana lyg avis atgulus, jos vilnos limpa medumi,
į aukso pasagą mėnulis raitytas. Gėris savimi.
Klarnetas šakoje nutūpęs, klausa atguls tuoj paslika,
užgros tik - penklinė ir trupa, širdis - aistrų daigos seka.

Jaučiu, jausmai kaip ima skalbti raides baltam pieno fone.
„Negi ir aš pradėsiu želti ir žilt kartu gamtos tone?.. “
Virpuliai nukrapnoja, bijo, meilužis - Ilgesys priglus,
grįš trūkinėję žingsnių gijos, raudų strazdelis atsibus.

Duetas užgiedos rožančių, Kalvarijas - eisiu pati,
iškirptė maldą kol išgramdys, lange plasnos aušrų gaidys.
Aš - meilės poteriais apkvaitus, paklydusi dienoj - nakty,
lyg miegančioji karalaitė ilsėsiuos plunksnų apsupty.
                Ana A.

67

KALBĖK

Į žemę gula lapai...
Gal ilgisi tylos?
Ruduo. Vestuvėm kvepia.
Užustalę myluos
palydų smagios dainos.
Meilė - jausmų dama
laisvę į auksą maino...
Širdele, ko liūdna?

Ar kad dangus sudrumstas
paukščio skaudžiu klyksmu?
Drėgnėji ko lyg grumstas
voratinkliu lipniu?
Ko nupilkėjus?
Žydi dar astras prie namų.
Šalna pakąs? Mažyte,
kalbėk: tuk tuk... einu.

x x x

Į žemę gula lapai?
Vaikai - medžio šakų.
Ruduo. Vestuvėm kvepia.
- Karti, širdut!.. - šaukiu.
   Ana A.
  http://s1.uploads.ru/i/8aGXW.jpg

68

UŽU  ŽYDINČIUS

Apeinu ratais daug kart apeitą,
kris palūkanos į rievių ūkanas,
vyzdžių šaltis vis veto nuskaito,
lyg apuokas sekundę praūkauju.

Išlinguoju languotą į vietą,
nes kuprotam kupra gražiai tinka,
aš buvau net kitaip ir pradėta,
kada sėklą daigint pasirinko.

Talpinu tuos pavytusius laurus,
net vainikams jie jau - neįdomūs.
Mano norai, ir man jūsų, bjaurūs.
Atskirai ir kartu pešant klonius.

Ravim šieną ir šienas vėl želia,
scenos nuo staigių įtūžių dyla.
Pravirų kai aplink tiek durelių,
atbuli lendam ne į tą skylę.

Tų, kur ratais apėjom, negaudom.
Negarbingai iškramtom garbingą.
Mes save noriai patys sušaudom,
o skylėti - nebūnam laimingi.

Tad keliu aš tiktai „užu žydinčius,
užu tuos, kurie grynį galanda! “
Būt nebūtina man tarp išlydinčių,
kai pas Giltinę skinsiu balandą.
    Ana A.

69

Sveika, Ana. Video pagal Tavo eiles.

70

http://s1.uploads.ru/i/1YV3D.jpg

                     JAUNYSTĖ

Ją šauk nešaukęs - nesugrįš jau,
nugelto tarsi rudens lapas.
Vardu gražiu - Žalia Jaunystė,
portretą svajomis jos tapom.

Žvilga plaukai, iš pieno plaukus,
o gyslose - aistringas kraujas.
Pametę tolimoj palaukėj,
ilgėdamies laiku keliaujam.

Kai byra sodai, žiede ieškom,
bet sirpsta vaisiai, nepareina.
Metus lyg plunksnas plėšom. Sėslųs
esam gyvenime ir meilėj.

O ji, lyg stirna žirginiuota,
kitiems vainiką kvapų pina.
Apie jos gaivą - tiek dainuota,
juk per vaikus save gražina.

Į ten, kur skriejo pienės pūkas,
pakrančių valtys meldą glostė...
Rankoje - mažas atvirukas,
jame - baltos suknelės klostė.
    Ana A.

71

   Bet gi ir kūrybinga ta Ana,eilės upeliukais liejasi. Ačiū jai :love:

72

LAIKAS EITI NAMO

Per pabarius į ryto rojų
lyg boružė tiktai ropoju.
Nėr kur skubėti, nes laida
širdžiai miela - ne visada.

Dar pasidžiaugti, dar įkvėpti.
Trumpėja mano godų lieptai.
O čia, žiūrėk, gervė suklykia.
Ji - grįš. Plunksnelę liko.

Šildau ją saujoje. Šalvena
iš lėto raidės. Dar rusena
pasaulis mano. Išdidi,
senatve, - žiburiu budi.

Stengies į savo žilą plauką
įpinti žiedą... Ruduo. Jaukia
mintis lietus, tai vėjas pusto,
ne sniegą, liūdesį. Ir būstą -

Renti palaikį tik. Nepyk,
nebepritapsi. Iškarpyk
ornamentus. Jais klosi dangų.
Naktigonės, ir tos, pabrango, - 

Lyg vilną kedenu, matau
pageltusią save it knygą,
kurios kalbėjimai... nupigo.
          Ana A.

73

AI, NANĖ NANĖ

Grok, gitara šešiastyge,
guosk dar mano širdį, gauna
laisvės vėją, gimtį lygus,
laužo liepsnai atnašauja.

Grok, gitara, kvieski viltį,
eisiu rojaus paaukoti.
Lemta meilėje pražilti,
tik nelemta - jos išduoti.

Grok, gitara, tamburinas
rankoje - viltis čigonės.
Karštos aistros, stiklas vyno,
skaros - rožės, kelias - romės.

Grok, gitara šešiastyge,
glamonėk krūtinę - dušiu
gaidoje. Save sulygus,
šoksiu, kitokia nebūsiu.

Veidas mano juk - be grimo,
basos kojos, laimės kelias,
naktys - jaunatim parimę,
dienos, ai nanė... dar žalios!
    Ana A.

74

MEDVĖGALIS

Medvėgalis - žemaičio stalas,
kurs nuo dainų kas kart pilnėja.
Pavasarį jis - žalias, balęs
žiemos laiku, bučiuoja vėjai.

Aidas Medvos - meduotas kelias,
gaivias sroves kadaise sėjo,
devynbalses suokia paukštelis:
kūlgrindą sesėms rast padėjai.

Baltininkai, drovi Girgždūtė,
Dievytis, Šatrija jam lenkias.
Tarsi žemaitis - kieto būdo,
svetingas, vartų neužtrenkia.

Gražuole mano, Žemaitija,
delnan iš delno - vaisiais krentam.
Kai godūs priešai širdį rijo -
žvilgumas plieno taikliai kramtė.

Laužas ant kalvos kitai kalvai
siuntė juk žinią: lizdą ginkim.
Raudojai, Motin, tu nes laimę
laisvėje būti - pasirinkom.

Daug metų vis skausta, brangioji,
skarom eglynų apsigaubus,
lyg lopšyje vaikus sūpuoji,
pasitinki, lydi ir saugai.

Medvėgalis - žemaičio stalas,
volungės giesmei asistuoja.
Pavasariais jis - vaiskiai žalias,
vainiku amžių užsiklojęs.
         Ana. A.

75

GYVENU GARBINGAI

Melas ausis apvilko, skandino falšo fiesta,
iškeičiau pievų šilką į šalto akmens miestą.
Kai atsimerkiau, sėdo drumzlės į stiklą: gerta -
už asmenybę lėkštą, už negarbingą svertą.

Tikras - nuo manęs bėgo, tuščias pilnu neskamba,
taip pasidarė gėda: apšmirkščiau šventą kampą.
Sieną nuo jų užtvėriau: nevaržot „užtrauktukai!“
Kinkau žirgelį bėrą - plunksną, vedu lyg plūgą.

Be kamanų, net rūksta, be balno jodinėju.
penklinė neina skųstis: nata dirse opėja.
Išpažintis - daug kraičio, tarsi...
   Ana A,

76

MADINGA MERGUŽĖLĖ     
                                             vaikams

Boružėlę, tą lyg braškę,
uodas netyčia aptaškė.
Liko šverke taškas juodas,
nagi ir žioplys tas uodas!

- Tik nepyk, aš juk netyčia
likau tau juodų sagyčių, -
gailisi zurzlelis senas.
Boružėlė kad graudenas:

- Kaip dabar į puotą eisiu?
Kuo tas dėmeles atšveisiu?
Juoksis - murzė ta panelė,
valsui nepakvies žiogelis.

Kaktą raukia, mąsto uodas:
- Cit! - neverk, - kedena kuodą, -
Ar žinai, kad taškas juodas,
kartais kelią madai rodo?

Boružėlei, tai lyg braškei,
juoduliais švarkelį taškė,
ūpą veidrodis pakėlė:
- Tai madinga mergužėlė!

Rausvas švarkas, sagos juodos
tau, mergyt, žavumo duoda.
Drąsiai skrisk į savo balių -
valsui kvies net pats karalius!

77

Ot įdomu, ar Ana mažų vaikiukų turi, ar anūkų sulaukė, kad ape boružytas dainuoja :question: Bet gražiai parašyta, net man patiko :cool:

78

*  *  *
Vis rojaus obelim į rojų
lyg grambuolė kokia ropoju...
Na, tik nereikia jau man kąsti!
Aš ten geresnę rasiu prasmę.
Už tiesą - dantį atiduodu!
Tamsu man žemėje prie puodų.
Kriminalus kuriu, taip nuodo
tas amžins mitingųjų alkis.

Skraidyčiau ten, o čia - lyg balkis
turiu paremti „kapitalinę“
sieną. Ir kiek aukotis šitaip galima?! -
ląsta sugrumba, samtis leidžias
vėl ant šešių, bulvienė baidos, -
Bet kur tu... dingsi?! Diriguoju
morkikėms, žirniams... tolsta rojus.
Palauks! Šeima atsidėkos
indų stirta. O kiek tokios
per amžių  paskatos“ sulaukta...

Sudie, einu agurkų raugti.
Poezijos čia - nepadės,
pilvai kuomet alkiu pindės.
Gedės patosai, lūš antenos,
o sako: ne tik duona - penas!
    Ana A.

79

O Ana tai ūkiškai duoda! Nei pridėt, nei atimt :crazyfun:

80

NESKĘS LAIVELIS, NE!

Bures vos pakel sielos laivas, tuoj prisistato draugas Aivars.
Nešpietnas kipšas, garbanotas, patoso vystyklais vyniotas.
Man inkaru kabina - kuolą, stengiasi prisišvartuot prie molo,
kad sielos burės neplazdėtų, šviesiau gyvenims nežydėtų.

Paštiš! - šaipausi, ko čia pykti? Piktam ragai juk ima dygti.
O kai jie dygsta - bures drasko, galu patirti audrų fiasko.
„Matrosai“ skųsis admirolams, o tie tuoj - bloką ritins uoliai
ir nežiūrės, kad plaukiot gera, kad dari dari dam... gitarą -

Turi, žuvėdros mirksnį pina, nors paprasti tie įkvėpimai,
kas žino kur tas menas tūno? Svarbu, šalia žavi Fortūna.
Mintį geni, raudona burė, lyg rožė skleidžias, žvilgsnį buria.
Kviečiu tada į savo laivą: užeik, nebūk lyg koks pamaiva,

Paleisk nuo inkaro, lai ganos žydruos svajonių okeanuos.
Be jų - širdis taps lyg kloaka. Kadaise kaip bobutė sakė:
Užpils ją srutos, neišplauksi. Galbūt laive aš - ir kaliausė,
bet juk esu ir nenutrinti, kasdieną išeinu užgimti!
                  Ana A.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » APIE VISKĄ - RIMTAI » ANOS KŪRYBINĖ STUDIJA