Kai kiemas, liepžiedžių naktis pribarstė,
apsunkęs bitės dūzgesiu, užgulęs karštis,
alsuoja sunkiai, druska bala...
Einu ieškoti laike švento gralio.

Sugirgžda šulinio akis, versmė gaiviausia,
semiu atokvėpį, vanduo - švarus išprausia
skruostus nurudusius, o gilią raukšlę
išglaisto. Iš visų - lygiausia.

Tada plunksna pašoka, lyg atolą lygina.
Žalumas - neišpasakytas! Vėl derybose
pati su savimi. Kauliukas mestas.
Rievėj kaladės - įkvėpimo raštas.

Kur akį užmeti - Kūrėjos kerintis,
ėjau juk širdimi prie jos aš derintis,
stebuklas! Netgi boružės raudonis,
tarsi rubinas degantis. Ir žmonės...

Čia tapo dar šventų ikonų pamaldumą.
Kai kiemas liepžiedžiais nuklotas, būna,
kad iškeliauju, nesinori grįžti.
Paika strazdanė... šokanti jaunystę.
      Ana A.

STRAZDELIO BUDINIMAS
Lange žara įkūrė alką - varsų žaismingą popuri,
naktis sutaną juodą velkas. Stebiu. Taigi - rimta žiūri.
Vakarę ganiavai paleidžia, ta, išsigandusi kažko,
veidą debesimi užspeičia, nors imk, su žiburiu ieškok!

Rūkana lyg avis atgulus, jos vilnos limpa medumi,
į aukso pasagą mėnulis raitytas. Gėris savimi.
Klarnetas šakoje nutūpęs, klausa atguls tuoj paslika,
užgros tik - penklinė ir trupa, širdis - aistrų daigos seka.

Jaučiu, jausmai kaip ima skalbti raides baltam pieno fone.
„Negi ir aš pradėsiu želti ir žilt kartu gamtos tone?.. “
Virpuliai nukrapnoja, bijo, meilužis - Ilgesys priglus,
grįš trūkinėję žingsnių gijos, raudų strazdelis atsibus.

Duetas užgiedos rožančių, Kalvarijas - eisiu pati,
iškirptė maldą kol išgramdys, lange plasnos aušrų gaidys.
Aš - meilės poteriais apkvaitus, paklydusi dienoj - nakty,
lyg miegančioji karalaitė ilsėsiuos plunksnų apsupty.
                Ana A.

UŽU  ŽYDINČIUS

Apeinu ratais daug kart apeitą,
kris palūkanos į rievių ūkanas,
vyzdžių šaltis vis veto nuskaito,
lyg apuokas sekundę praūkauju.

Išlinguoju languotą į vietą,
nes kuprotam kupra gražiai tinka,
aš buvau net kitaip ir pradėta,
kada sėklą daigint pasirinko.

Talpinu tuos pavytusius laurus,
net vainikams jie jau - neįdomūs.
Mano norai, ir man jūsų, bjaurūs.
Atskirai ir kartu pešant klonius.

Ravim šieną ir šienas vėl želia,
scenos nuo staigių įtūžių dyla.
Pravirų kai aplink tiek durelių,
atbuli lendam ne į tą skylę.

Tų, kur ratais apėjom, negaudom.
Negarbingai iškramtom garbingą.
Mes save noriai patys sušaudom,
o skylėti - nebūnam laimingi.

Tad keliu aš tiktai „užu žydinčius,
užu tuos, kurie grynį galanda! “
Būt nebūtina man tarp išlydinčių,
kai pas Giltinę skinsiu balandą.
    Ana A.

                     JAUNYSTĖ

Ją šauk nešaukęs - nesugrįš jau,
nugelto tarsi rudens lapas.
Vardu gražiu - Žalia Jaunystė,
portretą svajomis jos tapom.

Žvilga plaukai, iš pieno plaukus,
o gyslose - aistringas kraujas.
Pametę tolimoj palaukėj,
ilgėdamies laiku keliaujam.

Kai byra sodai, žiede ieškom,
bet sirpsta vaisiai, nepareina.
Metus lyg plunksnas plėšom. Sėslųs
esam gyvenime ir meilėj.

O ji, lyg stirna žirginiuota,
kitiems vainiką kvapų pina.
Apie jos gaivą - tiek dainuota,
juk per vaikus save gražina.

Į ten, kur skriejo pienės pūkas,
pakrančių valtys meldą glostė...
Rankoje - mažas atvirukas,
jame - baltos suknelės klostė.
    Ana A.

LAIKAS EITI NAMO

Per pabarius į ryto rojų
lyg boružė tiktai ropoju.
Nėr kur skubėti, nes laida
širdžiai miela - ne visada.

Dar pasidžiaugti, dar įkvėpti.
Trumpėja mano godų lieptai.
O čia, žiūrėk, gervė suklykia.
Ji - grįš. Plunksnelę liko.

Šildau ją saujoje. Šalvena
iš lėto raidės. Dar rusena
pasaulis mano. Išdidi,
senatve, - žiburiu budi.

Stengies į savo žilą plauką
įpinti žiedą... Ruduo. Jaukia
mintis lietus, tai vėjas pusto,
ne sniegą, liūdesį. Ir būstą -

Renti palaikį tik. Nepyk,
nebepritapsi. Iškarpyk
ornamentus. Jais klosi dangų.
Naktigonės, ir tos, pabrango, - 

Lyg vilną kedenu, matau
pageltusią save it knygą,
kurios kalbėjimai... nupigo.
          Ana A.

MEDVĖGALIS

Medvėgalis - žemaičio stalas,
kurs nuo dainų kas kart pilnėja.
Pavasarį jis - žalias, balęs
žiemos laiku, bučiuoja vėjai.

Aidas Medvos - meduotas kelias,
gaivias sroves kadaise sėjo,
devynbalses suokia paukštelis:
kūlgrindą sesėms rast padėjai.

Baltininkai, drovi Girgždūtė,
Dievytis, Šatrija jam lenkias.
Tarsi žemaitis - kieto būdo,
svetingas, vartų neužtrenkia.

Gražuole mano, Žemaitija,
delnan iš delno - vaisiais krentam.
Kai godūs priešai širdį rijo -
žvilgumas plieno taikliai kramtė.

Laužas ant kalvos kitai kalvai
siuntė juk žinią: lizdą ginkim.
Raudojai, Motin, tu nes laimę
laisvėje būti - pasirinkom.

Daug metų vis skausta, brangioji,
skarom eglynų apsigaubus,
lyg lopšyje vaikus sūpuoji,
pasitinki, lydi ir saugai.

Medvėgalis - žemaičio stalas,
volungės giesmei asistuoja.
Pavasariais jis - vaiskiai žalias,
vainiku amžių užsiklojęs.
         Ana. A.

MADINGA MERGUŽĖLĖ     
                                             vaikams

Boružėlę, tą lyg braškę,
uodas netyčia aptaškė.
Liko šverke taškas juodas,
nagi ir žioplys tas uodas!

- Tik nepyk, aš juk netyčia
likau tau juodų sagyčių, -
gailisi zurzlelis senas.
Boružėlė kad graudenas:

- Kaip dabar į puotą eisiu?
Kuo tas dėmeles atšveisiu?
Juoksis - murzė ta panelė,
valsui nepakvies žiogelis.

Kaktą raukia, mąsto uodas:
- Cit! - neverk, - kedena kuodą, -
Ar žinai, kad taškas juodas,
kartais kelią madai rodo?

Boružėlei, tai lyg braškei,
juoduliais švarkelį taškė,
ūpą veidrodis pakėlė:
- Tai madinga mergužėlė!

Rausvas švarkas, sagos juodos
tau, mergyt, žavumo duoda.
Drąsiai skrisk į savo balių -
valsui kvies net pats karalius!

*  *  *
Vis rojaus obelim į rojų
lyg grambuolė kokia ropoju...
Na, tik nereikia jau man kąsti!
Aš ten geresnę rasiu prasmę.
Už tiesą - dantį atiduodu!
Tamsu man žemėje prie puodų.
Kriminalus kuriu, taip nuodo
tas amžins mitingųjų alkis.

Skraidyčiau ten, o čia - lyg balkis
turiu paremti „kapitalinę“
sieną. Ir kiek aukotis šitaip galima?! -
ląsta sugrumba, samtis leidžias
vėl ant šešių, bulvienė baidos, -
Bet kur tu... dingsi?! Diriguoju
morkikėms, žirniams... tolsta rojus.
Palauks! Šeima atsidėkos
indų stirta. O kiek tokios
per amžių  paskatos“ sulaukta...

Sudie, einu agurkų raugti.
Poezijos čia - nepadės,
pilvai kuomet alkiu pindės.
Gedės patosai, lūš antenos,
o sako: ne tik duona - penas!
    Ana A.