UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA


ĮVAIRI POEZIJA

Сообщений 41 страница 60 из 168

41

Ot tai ačiū, čia apie mane eina kalba :crazyfun: Pavasaris, žibuoklės...Malonu :cool:

42

Aš myluoju tave ne dėl to jau,
Kad nuo kvaitulio svaigtų galva
Šito jausmo seniai nustojau,
Nors tu man po senovei sava.

Aš myluoju tave ne iš laimės,-
Argi tam tokį kelią ėjau?
Aš myluoju tave ne iš baimės,
Nes aš nieko daugiau nebijau.

Aš myluoju tave, nes į langą
Tamsoje tyliai beldžias lašai.
Nes retai kas mus teatlanko,
O ir mudu kiltus – ne dažnai
   / A.Baltakis/

43

      EPILOGAS

...pro saulės patekėjimą,

pro obelų žydėjimą,

pro vandenų siūbavimą,

pro žemės sužaliavimą,

pro žiemą ir pro vasarą,

pro žodį, juoką, ašarą,

pro mėnesienos žvilgesį,

pro viltį, baimę, ilgesį,

pro gimstantį ir dygstantį,

pro mirštantį ir nykstantį,

pro silpną ir pro valdantį,

pro alkaną, pro valgantį,

pro pjaunančius, pro sėjančius,

pro tyliai klausinėjančius:

kodėl, kodėl, kodėl...

Justinas Marcinkevičius

44

* * *
Žydėjimo Tavo dienoms,
Kai lapai suliję nuo medžių nukrinta.
Žydėjimo Tavo dienoms,
Kai bruknių raudonas uogeles apsninga.
Žydėjimo Tavo dienoms,
Kai teška varvekliai
į grindinio kaktą.
Žydėjimo Tavo dienoms,
kai pievose gėlės linguoja į taktą...
Žydėjimo Tavo dienoms - suraski ir saugok
žydėjimo raktą!

* * *
Koks skirtumas kas aš esu?
Ir kam koks skirtumas, kad egzistuoju?
Tiktai akimirkas aš gyvenu...
Kitam gyvenimą, kai dovanoju.

Tačiau aš lyg žolė,
Pavasariais prasikalu iš naujo
Pro melagystę, išdavystę, pro apgaulę,
Vienatvę, ilgesį, skausmus.

Ir vėl sau gyvenu iš naujo.
Vėl kaip žolė, pamiršus viską,
Aš saulės šilumą ir vandenį geriu,
Ištryškusį iš amžinų versmių.
    /Gražina/

45

* * *
Atsiveria akys bekraštės
ir siela beribė
apglėbia pasaulį
mažam lopinėly – čia pat
ir toliau – visą žemę
apgaubia sparnais tavo
plaka širdy
be ašarų jauti
banga didi
užlieja kūną
žvilgsnis iš toli
regėjimas gilyn
apsako viską
ko žodžiais
išsakyti
negali.

Alvydas Augustinas Jegelevičius
* * *
Tu gyveni tik vieną kartą -
Kovok, mylėk, kentėk.
Ir širdį jaunąją atvertą
Lyg žiedo taurę - saulei patikėk...
Tik vienas tau gyvenimas teduotas
Galingas, didelis, kvapnus...
Į blizgučius neiškeistas, neišparduotas,
Laimingas tau gyvenimas tebus!

Janina Degutytė

* * *
Išėjau po kiemą palakstyti -
Basos kojos,
Palaidi plaukai,
Kur drugeliai skraido
Tupia ant gėlyčių
Ir sustojau,
Kada pamačiau,
Kad susikibo dviese
Paskutinį kartą,
Pačią pirmutinę
Šviesią dieną
Ši marga porytė;
Nekliudžiau...
Toks likimas -
Pakilai ryte,
Pagyvenai per dieną
Naktį nukritai...
Bet suspėjai saulėje
Dar šiltą dieną
Vikšrelius palikti,
Padėkojai už gyvenimą -
Šį vienadienį
Ir jau gyvas amžinai...

Ona Baliukienė
* * *

46

http://s1.uploads.ru/i/BL4ui.jpg

47

Kaip gražiai pateiktos eilės! Atrodo,ir skamba kitaip :cool:

48

Vo, dabar jau bus šitokios eilės? Nugi gražu, tikrai. Tai Fortūnikė išmoko tep gražiai rašyt? Maladec!

49

http://s1.uploads.ru/i/7fMKD.jpg

50

VĖLINIŲ PAMĄSTYMAI

Juoda naktis ir baltos chrizentemos.
Mocarto muzika tyli.
Žvakelių liepsnos - tarsi vėlės.
Ir pilkas kryžius liūdesy.

Lūpos tyli. Su artimaisiais
Apnuoginta širdim kalbu.
Atsiprašau ir padėkoju,
Per jų gyvenimus einu.

Kapai... kapai... Ne kūnai trūni,
Užpilti smėliu, dejone,-
Gyvenimai po žeme guli
Su ilgesiu ir svajone.

/M. Krasauskienė/
   * * *

51

  Lauki tu.Vis dar lauki.
Upė niekad negrįžta.
Visos dienos gražiausios
Mena mūsų jaunystę.

Širdis daužosi, plazda,
Laužas dar žaižaruoja.
Ei, įpūsk man ugnelę-
Tegul dar suliepsnoja.

Džiausto vėjas skaras.
Laikas verčia metus.
Kaip pašaukti tave
Rudenėlin įbridus.

Su vėju dar lėksiu.
Su vėversiu grįšiu.
Krantan banga plauksiu,
Dar laimę pavysiu
/S.Mikelaitienė/

52

*  *  *  *  *
Pražydusiom kekėm pavasaris
Mūs valandas, sekundes skaičiuos.
Spindės rytmečio ašaros
Melsvuose Šešupės krantuos.

Oi , keliai tie ,mielieji keleliai,
Kur jūs vedėt, ar kas besupras.
Išbarstyti gėlių lapeliai,
Bet gal žiedus dar galim surast?

Ir viskas, oi, viskas praeina,
Kaip mūsų jaunystė graži.
Tik mūsų sukurtąją dainą
Širdy iki galo neši.....
  Salomėja Mikelaitienė

53

BŪNA  NAKTIS

Matai, kaip sukasi
Aplinkui saulė?
Ne, tai sukamės abu,-
Taip žmogiška mylėti,
Apdainuoti saulę,
Gyventi vieną kartą
Su tavuoju lūpose vardu.
Sako, nereikia prasitarti;
Ką myliu, tylomis šnabždu,
Kad niekas nematytų,
Kokios naktys tamsios,
Kada viena lieku.
Oi, mėnuo pabučiavo kartą,
Dabar netgi atsimenu,-
Dvi žvaigždės krito
Ir abi iš karto;
Išdegino akis,
Tamsu tamsu.
  / O.Baliukienė/

54

* * *
Ar suprasdavau tavąjį juoką?
Ar suprasdavau tavo akis?..
Nežinau...

Tiktai retsykiais delną priglausdavau
sau prie minčių ir kartodavau...
Tyliai kartodavau tavąjį vardą (...)
Ar suprasdavau, kam?
Kam širdies nenutylantis balsas
pavirsta vien trykštančiais
skaudančiais žodžiais?
O plakimas tik nuolat kartoja:
„Kentėti... Kentėti... „
Rankos gniaužias,
ir kumščiai iššokusiom gyslom
pakyla - vis kyla į šviesą
ir...
Ir toly virpėdami rimsta -
Vėl gniaužias...
Vėl silpsta,
kol akys išvysta
į saulę pakilusius delnus.

Nurimsta širdis...
Tik ar žino, kodėl?
Kodėl tavo juokas staiga
tampa tyras ir šiltas,
o pykčio visai - jau visai nebelieka -
tik jausmas...
Vėl tikras negyjantis jausmas...
Vėl... Meilė...
   /Rolis/

55

Alg.Markevičius

*****

... trankausi
klystu,
ir vis noriu, -
ko matyt
nebebus
niekada...
aš sėkmingai
pavykęs
svajoklis, -
ne tame tik
svajonių
krante...
ir bijau, -
atpažinti
tą tikrąjį
krantą,
nes žinau, -
tilto į jį
nebebus,
nestačiau...
o Jūs sakot, -
turėjau
tiesiog pats
jį nutiesti...
ir nekliūti,
kam vis dar
kliūnu...

  *****

Отредактировано Fortūna (2012-08-05 20:53:18)

56

* * * * *
Kalbėjai vakarui, tartum suprastų jis –

Praeinantis pro šalį pakeleivis,

Vienintelis klausykloj nebylys –

Po kuždesių verksmingų išsiblaivęs .

Jo veido raumenys lyg piešiny,

Ir snaudžia tamsios tarsi varno akys –

Lyg pėdsakis vis tūno netoli:

Net išgirsti, kaip į ausis pasako,

Kaip nejučiom prisiglaudžia rūke,

Iškišęs guodžiantį bažnyčios bokštą. -

Aš vis bijau, kad vakaras tave

Lyg kūrinį graudžiausią nepavogtų
/Emvvilkke iš Rašyk.lt/
   * * * * *

57

VARDADIENIUI
Į vakarą - ilgi šešėliai,
Sienos tamsios, tamsios;
Gal ir vaiduokliai
Pasivaikščioti išėjo
Už tos ribos juodos,
Kur niekas nebelaukia...
Gražių bijūnų prisiskyniau
Ir kambarys užkvipo,
O dega žvakė paskutinė...
Palauksiu, tik tavęs
Šiąnakt palauksiu...
Šį vakarą tavo vardinės -
Taurė raudono vyno
Mūsų lūpų laukia,
Pakelkime už tai,
Kad joks šešėlis
Tarp mūsų neprabėgtų,
Mūsų meilės neužgaubtų.
Oi, ta šviesa auksinė
Pavirto sidabru skaisčiausiu.

   Ona Balionienė

58

SAUSIS

Stebuklų laikas pasibaigęs,
Tik atsimerksi - snaigės, snaigės,
Tik atsidusi - ir nelieka
Lengvos minties, gilesnio miego.

Niūru ir juoda, vos vos gyva.
Tik sniego sutrypto motyvas.
Nelieka mylimosios - uoliai
Ją kirmėlės doroja guoly.

Nelieka rankraščių nei peleno,
Akių žiedai pritvinkę nerimo,
Suyra esmės, o tačiau

Juodam visatos chorui gaudžiant,
Užkliudo veidą snaigė skaudžiai -
Stebuklas ar vos vos gražiau.
/aut. nežinomas/

59

Kažkas jau Naujųjų laukia, sausį pagyrė. Gražiai pagyrė :cool:

60

*****

... užburto
rato,
nerimo
lauke,
apmąstymų
pieva
vis veši,
smilgos
minčių,
link
užribio
linksta...
klajoju,
po pievą,
su smilgom,
svyru...
persisvert, -
vis dar,
nebegaliu...

    *****
Alg.Markevičius


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA