UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS |
Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA
LAUKIMO ŠTRICHAI
Tu sapnuoji spalvotus sapnus,-
O pavasaris šimet vėluoja.
Ir kada atkeliaus jis pas mus,
Tu išburki prie žvakės, mieloji.
Kada sušlamės vėl berželiai
Ir gėlės vėl dainą dainuos...
Mūsų svajos lai pildosi žalios-
Realybėj, o ne tik sapnuos...
/A.Bieliūnas/
PAVĖLAVUS
Lyg horizonto linija - per širdį,
Kuomet neparplaukia balti laivai.
Ir tavo lūkesčiai - neišsipildė,
Ir supranti, kad tu - pavėlavai...
Ir tavo rankos skaudžiai susigniaužia,
Gerklėj įstringa sausas kamuolys.
O bangos gaudžia. Bangos graudžiai gaudžia
Ir jūroj skęsta saulės obuolys...
St. Šeštakauskaitė
Man patiko, siūlau ir jums.
* * *
O šitą ankstų rudenį
Lietaus lašai vis krenta krenta...
Tu iš letargo mane budini-
Gal plauksime į kitą krantą?
Kur neužgęsta žalios vasaros,
Upeliai amžinai čiurlena.
Ir laumėms krenta gailios ašaros,
Ir akmenys gerovę mena...
Albertas Bieliūnas
Trumpas, bet koks fainas eiliukas!
* * *
Stebiu tave kas dieną-
Toks nuostabus esi!
Spalvingas, geidulingas-
Lyg pasaka nakty.
Ir verkt, ir juoktis moki,
Kovoti už save,
O kartais pasiduoti
Ir pasiverst kančia.
Žavingas ir nesuprastas,
Kasdien vis kitas tu.
Dėkoju tau, gyvenime,
Kad esame kartu!
Sk.Tirilytė
MINTYS APIE GYVENIMĄ
Gyvenimas...Gyvenimas...
Akimirka trumputė.
Jo bangos mėtė, blaškė mus,
Ir žvarbūs vėjai pūtė.
Gyvenimu mes grožimės
Nuo lopšio ligi karsto,
Lyg karoliukus rožinio
Dienas senatvės varstom.
O dienos nuolat šaukia mus,
Atbėga ir nubėga.
Nemylimos, nelaukiamos,
Kaip pavėluotas sniegas...
J.Dauguvietis
Gyvenimo tema amžina...Tik pats gyvenimas vis trumpėja...trumpėja...Dienos lyg pašėlusios lekia septynmyliais žingsniais. O sustabdyt - negali, belieka viltis, kad dar greit nepašauks...
TĄ PATĮ
Vis tą patį rašau ir rašau,
Matyt, visos mintys išseko...
Gal vertėt pamąstyt giliau,
Nežarstyti smiltelių ant tako!
O tas takas vienodas visų:
Tik taika ir ramybė kad sklistų,
Kad nebūtų vaidų tarp savų,
Meilė, laimė, viltis nenuvystų...
Markas Kvedaras
TAU
Aš nežinau, ar tai tikrovėj,
Gal būt pasąmonėj, sapne
Tave juntu šalia vėl stovint,
Giri ir pabari mane.
Ir manojo likimo laivas
Neskęs, nors audrose girgždės.
Tu - mano žemė, aš - jūreivis
Su kompasu Tavos širdies...
T.Daškevičius
MEILĖ
Meilė - amžina liga,
Kuria žmogus nuo seno serga.
Ir nežinai, ar jis - auka,
Ar pats nelaisvėn puolęs vergas:
Lyg kūdikis iš laimės krykščia,
Užmiršęs skausmą vakarykštį,
Ir, žemę trokštamą pajutęs,
Jis čiulpia saldžią būties krūtį...
L.Stanevičius
Tai jau taip - meilė amžina liga ir serga ja ne tik jauni 
NEBUVO MEILĖS
Nebuvo meilės kaip romanuose,
Nebuvo laimės kaip kine.
Aš ją mylėjau, Dieve mano,
Tik ji mylėjo ne mane...
Jos akys žvaigždėmis spindėjo
Ir kvietė toliman kraštan.
Jos lūpos rožėmis žydėjo,
Deja, žydėjo jos neman...
P.Mikelinskas
Būna ir šitep...
Būna, Joni, būna... Bet ir kitaip būna
* * *
Kodėl nutilo dainos
Ir muzika negroja?
Aš taip bijau vienatvės...
Nors dar griežlė kvatoja
Ir vasaros dar vaiskios
Lyg lauko aguonėlė,
O žiemos tokios baltos
Lyg kas pūkų prisėjo.
Dar liko brangūs žodžiai,
Nešioti daugel metų...
Daugiau nereikia nieko.
Tik kur padėt vienatvę?
K.Vinkelienė
Vienatvė...Kad ją griausmas! Nei kur ją padėt! Nors pati nesu visai vieniša - šalia dukra ir anūkas. Eilės gražios, labai patiko 
* * *
Mes taip vis trokštame sušilt,
Kad skubam prie ugnelės,
Kurią sutinkam pakely
Paskui, jau saulei šviečiant,
Išeinam dar labiau sušalę,
Palikę savo dalį netoli.
Ir taip į tolį skubame
Ir skubame pavargę,
Kuo skurdesni,
Tuo bėgame greityn...
Žiūrėk, gyvenimą sudarkę,
Mes patys liekam-
Pakely...
Ant.Kruopienė
GERIAU JAU...
Geriau jau, aišku, į tą pusę,
Kur vėjas pučia, reikia svirt...
Kitaip tave perskels per pusę,
Ir prgare turėsi virt...
Geriau jau, aišku, džiaugias dažnas:
Esąs jis Dievo tvarinys...
O viduje - jis tikras velnias:
Šėtoniškas jo turinys...
Geriau jau, aišku, praturtėti,
Belošiant tą Teleloto.
Geriausia nieko neturėti,
Ir nieks neapiplėš po to.
Geriau jau, aišku, esperanto
Su šuniuku, žmogau, kalbėk...
Dar šiek tiek angliškai supranta,
Deja, lietuviškai nė kiek!
B.Medvedevas
Iš kritikos skrynios? Lyg satyra, lyg rimtai,bet aktualiai!
* * *
Kada regi tamsoj žvakučių jūrą
Per Vėlines-žvarbi naktis juodoji!-
Atrodo,lyg į mus staiga sužiūra
Visi,kurių netekom,apraudojom
Prieš jų akis pasijunti lyg nuogas
Su savo ydomis,klastom,pykčiu,
Skolų nebegali grąžinti žmogui,
Kuriam jau nebeliko paslapčių.
Atleiskit jūs,užbaigę žemės kelią,
Kad,rūpesčių kasdienių prislėgti,
Mes per retai aplankom šią vietelę,
Kur būname prie jūsų taip arti,
Kad tebegirdim jūsų žodžių aidą,
Kad skaitome it knygą jūs mintis…
Te užmiršimo nuosėdas išsklaido
Ši atminimo ir rimties naktis!..
/Autorius nežinomas/
Parke rudens rytą
Parkas. Medžių pilkuojančios eilės,
Darganos pelenais pabarstytos.
Iš dangaus byra ašaros gailios —
Ir vis taip visus rudenio rytus.
Tu prastovi parimęs ilgokai,
Kažin ko taip giliai susimąstęs,
Bet jausmų suvaikyt nebemoki,
Nė jiems tinkamo vaizdo surasti.
Jokio vaizdo. Pilkuojantis plotas.
Rodos, širdį į rašalą merktų…
Tik staiga ima lūpos šypsotis,
Kad pasruvusios akys neverktų.
Tu norėtum dabar prisiglausti
Į sustingusią marmuro pozą —
Gal taip žiauriai rudens nebejaustum
Kaip tas ašarom rašantis Kossu.
/Venancijus Ališas/
Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA