Sveiki atvykę į http://www.liveinternet.ru/images/smilies/oct/crash.gifvetainę!

UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Объявление

  Neparašius nei vienos žinutės, narys ŠALINAMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA


ĮVAIRI POEZIJA

Сообщений 101 страница 120 из 170

101

                    Labai skambus eilėraštis, ačiū Joniui :cool:  :love:

102

MOTERIS

Esu lyg smilga pakelės –
Vėjelis pūsteli ir lūžtu –
Stiebelis rudenio žolės,
Taurė, kurią palietus dūžta.

Svajonių kupina skrynia
Namelio užmiršto palėpėj,
Ji apdulkėjusi, sena...
Gal ir svajonės jau priplėko? 
 
. Bet dar esu jauna širdim
Ir noriu glaust, mylėti, jausti
Svajoti ilgesio naktim
Sapnų šaly likimą austi...
  /įkelta iš RAŠYK.lt svetainės/

103

   MYLĖJAU TAVE

Tu buvai mano džiaugsmas ir laimė,
Mano šypsena rytmetį tylų.
Liūdesys vėl pradingo savaime,
Tik palikdamas pėdsaką gilų...

Aš mylėjau gyvenimo rytą.
Ar žinai,- dar mylėjau tave...
Susitiksime vasarą kitą,
Kai žydės jazminai ties upe.
   Ang.Jurevičienė

104

Radau savo užrašuose rusišką , tik autoriaus nepamenu :question:

    "Когда печаль приходит вдруг с дождливою гразой,
Ты помни то, что я твой друг, что я всегда с тобой.
Когда метель заполнит дом и холод зимних вьюг-
И днем,и ночью помни то, что у тебя есть друг.

Когда тоска в глазах мелкнет и омрачнит тебя,
Не вешай носа,е-мое! Ведь у тебя есть я!
Какая б не была беда с тобой в который раз
Я буду рядом навсегда и завтра, и сейчас!"

   /aut. nežinomas/

105

    RUDENIŠKI POSMAI

Voratinklių gijos ilgėja,
Akis ir širdį švelniai apraizgo.
Nejaugi jau ruduo atėjo,
Nejaugi vasara jau baigės...

Vėjas po dangų debesis vaiko.
Lyja ir lyja kasdien be saiko.
Lapai ant tako po kojom draikos.
Lapkričio dienos - liūdniausias laikas.
    P.Mikelinskas/

106

BERŽAI LAUKIA

Jau nuo klevų nukrito paskutiniai lapai.
Beržai išsirengė nuogai ir ėmė laukti.
Gal to lietaus, kuris prieš mirtį juos nupraustų?
O gal, kad kas atneštų šiltą rūbą?..

Taip stovi, laukia, nešaukia, neverkia...
Nutilę, ramūs, susimąstę-
Nežino: mirt ar dar gyventi likti?
Prie kelio stovi išrengti beržai
Ir laukia, laukia...
   /O.Gudukaitė/

107

Kas kartą čia randu vis įvairesnių autorių ir kūrybos. Net į biblioteką nebereikia!

108

MEILEI

Tu ateik pas mane-
Vien svajonėm ateik
Ir atnešk savo skausmo dalelę.
Neik šios žemės keliais-
Šįkart neik.
Tu nukrisk su žvaigžde,
Kai į mėlyną tolį ji krinta.
Aš pagausiu ją virpančiom rankom
Ir širdim užgesinsiu...
Palmira Karosaitė

  Palmira buvusi ne tik klasės, bet ir suolo draugė, todėl man malonu jos eiles pasiūlyti ir jums :writing:

109

*  *  *

Teka upės,
Krantai nesueina,
Skęsta valtys
Gėlam vandeny,
O gyvenimas
Kūlvirsčiais eina,
Gęsta žvaigždės
Birželio nakty.
Dar rašyti neužbaigtas laiškas,
Kambarėly ant stalo gulės,
Naktimis, kai
Vaiduokliškai varsto,
Šaltas vėjas
Tavąsias duris.
O parašęs laišką
Lig galo,
Neskandinki srauniam vandeny.
Tegul guli ant užmiršto stalo
Likę žodžiai
Ne vien tik širdy.

   E.Jurevičiūtė-El-Khatib

110

Labai geras eiliukas, patiko :cool:

111

      LYG VAIKAS

Įbridau, lyg išdykęs vaikas,
Į šiltą balą prie tako,
Ir negelia, ir neskauda,
Tik širdis aritmiškai plaka.

Saulėlydį blaško vėjas...
Vanduo jau kojas užgėlė...
Juokiuosi - ne, man neskauda!
Tai nuo ilgesio akys tamsėja...
     D.Duobaitė

112

VĖJAS

Pašauksiu aš tave,
Bet argi tu man atsiliepsi,-
Tu - laisvas paukštis,
Netgi be sparnų,
Aš tiesiu ranką,
Lauks tavęs pavėsis,
Dainuotume kartu...
Dainuos senovinis
Lopšys ir svirtis,
Varveklis ledo prie tvoros.
Taip spindi vakaras,
Oi, kaip vaiskiai spindi,-
Kaip žvaigždžių akys,
Mylinčios mamos...
Buvai neklaužada ir būsi,
Pajudinsi jausmus,
Netyčia ir pradingsi,
Paliks tik pabučiavimas -
Ramus, jaukus...
Jau nebešauksiu,
Bet nuoširdžiai tikėsiu,
Kad kažkada nutilsime abu.
   O.Baliukienė

113

VASAROS JAUSMAI

Usnių pūkuos paskęsta kūnas,
Ir karštyje vėl lydosi dangus.
„Myliu tave!“ – tik šnabžda lūpos,
Šių žodžių skonis – toks saldus medus...

Liūtim keliauju pas tave,
Lyg pievų kvapas mano svajos,
Pagavęs pūką – tik priglausk mane,
Tegul šildo tavo sielą meilės galios...

Užburtos vasaros, auksinės dienos,
Nublokštos mintys į žiedų lankas,
Ir širdys jau daugiau ne vienos,
Vis tiesia į save rankas.

     Marija Krikščiūnaitė
         Joniškėlis

114

KURNA LAIKAS

Kurna laikas, pastyrinęs kuprą,
Nei sudiev, anei labas netaręs.
Vėjas neša šešėlį jo skubrų.
Kurna laikas, pastyrinęs kuprą,
Mūs dienas, tartum duoklę, vis stveria,
Siurbia syvais kaip pienių nektarą.
Kurna laikas, pastyrinęs kuprą,
Nei sudiev, anei labas netaręs.
    R.Petrilevičienė

115

    Angelas

Tik juoda juoda kelyje,
Net mažo spindulėlio nejaučiu...!
O tu sakai: „Kariauk, kentėk! Nes taip yra,
Kad mirti tau neleista, ir aš tavim tikiu!”

„Tiki!?! O kam? Juk aš pati savim nebetikiu,
Ir naktimis prašau mirties,
Net neturiu aš ašarų – tiesiog nebeverkiu
Ir neprašau jau laimės iš lemties...“

Tu priglaudi mane,
Ir aš atgyju, bet tik akimirkai trumpai...
Širdies sparnai ir vėl pakyla,
„Tu mano Angelu tapai...“
      M.K.

116

    * * * * *
Norėjau paklausti-
O kaipgi tu?
Ar girdėjai varveklių
Varpus...
Gaudžiančius sidabru?
Šerkšnu ir ugnim
Tebealsuoja širdis.
Ir gyvybe.
Ji privalo
Būti brangi.
  A.Paluckaitė

117

      SMĖLIO LAIKRODIS

Netikėtai užstrigo tyla
Vidurnakčio laikrodžių
Ratlankio vingy
Nežinau ar ilga,
Balto žirgo apsiaustas
Skleidžiasi vyšniomis
Reikia saugot sapnus
Pasakei atsigrežęs į tylą---
Paskutinės smiltelės
Tarsi akmeniu
Laikrodin byra
L.Černiauskienė

118

DRUMZLĖTAME LAŠE

Tavęs neveikia pasakos - tu per anksti užaugai,
Nebematai dangaus, nustojai sniego laukt,
Nebetiki vaikyste, nebetiki, nesaugai,
Nebekalbi akim, vienatvėj nori šaukt.

Aš į tave prabylu širdim, šiltom eilutėm,
Aš ateinu tyla senamiesčio stogais,
Tu negirdi manęs - jeigu girdėtum, būtum,
Pasaulis liūdesy paskendęs vakarais.

Tu miegi, sapnas keistas, nes nebuvai nubudus,
Tu negali suvokti, kodėl aš nuoširdus,
Kažkas ironizuoja, raudonu vynu žudos,
Kažkam aš monotoniškas, kažkam aš per gilus.

Aš tau rašiau žodžius, jie krištolu sudužo,
Nebepasiekę tikslo užgeso naktyje,
Žmonių likimai kito, betono tiltai lūžo,
O mano raidės liko drumzlėtame laše...

  J.Čiulada

119

ŠIRDIS -  NAMAI

DABAR ŽINAU...
Širdis namai... kuriuos svečiai aplanko !!!
Širdis namai, kur svečią įsileisdamas
Jam duodi šilumos, ramybės ir jaukumo...
Jam duodi pasišildyt prie ugniakuro jaukaus...
Bet ką daryt su tais, kurie prie slenksčio
Nesivalo kojų ir purvo prineša į vidų??
Bet ką daryt su tais, kurių keiksmai ir neapykanta
Suskaldo sienas.
O įsiveržę vėjai svetimi išblaško
ir užgesina jaukią ugnį??
Tada vėlu sakyti - " NEREIKEJO ĮSILEISTI !!! "
Nes dauguma įeina nesibeldę...
  /Aut.Nežinomas/

120

VILTIS

Prieš milijardus metų, dabar ir visada

Titano darbą dirba motulė visata.

… … ….

Koks didelis bebūtum, vienatvėje nyku.

Ir ji sukūrė žmogų iš ilgesio ūkų.

Nedidelę visatą – su savo žvaigždėmis,

Su savo atradimais ir savo kančiomis.

       Alg. Baltakis.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA