Sveiki atvykę į http://www.liveinternet.ru/images/smilies/oct/crash.gifvetainę!

UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS

Объявление

  Neparašius nei vienos žinutės, narys ŠALINAMAS

Информация о пользователе

Привет, Гость! Войдите или зарегистрируйтесь.


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA


ĮVAIRI POEZIJA

Сообщений 161 страница 170 из 170

161

Duovėna mamalē
Mirktiuo nu rīta rausvas akēlės.
Vārnas – padōngiu dēbesis gāna.
Saujuo mažuojuo – ougēlės kēlės
Kōn rēk darītė? Dar neėšmāna.

Kārtės velniokā – buočius tēp sāka.
Anas, kāp pašal, gāl smuokavuotė.
Ėš tu, kor bierė viesols ont tāka,
Reks karuolelios sobudavuotė.

Apvalė, dailė, vertė ont siula.
Dėdėlē tonkē lašā sogōlė.
Vėins prīšas kėta strainōma siula –
Saulie džiovinso, patėisos drobōlė.

Tumet – pastrajīso kākla mamālės.
Kumet es rītmeti onkstei ī pruocius.
Napristuos tousīk pėktuosės gālės,
Sauguos karuolē mamālė, paluocius.

   /R.Kuršytė/

162

PAVASARIS

Vėluoja jis, taip, kad vėluoja traukiniai
          Lėktuvai, ledo lytys,
Sustingsta žvilgsnis beržo šerdyje 
          Kerai, bebaigiantys išsisklaidyti.
Kieme ant seno stogo rauda vyturys,
          Gandrai iš lizdo išvaryti,
Užsidarau aš sandariai duris ir širdį,
          Kol balta gėla dar švyti.
Tik ant palangių pelargonijos braidys
          Ir toks aitriai pribloškiantis jų kvapas,
Bet žiedas atperka raudonas lyg ugnis-
          Sudegins sielvartą, bebalsę šneką.
Žinau, ateis pavasaris ateis, pabirs žiedais
          Ir debesys sklaidysis,
Atverk duris, lyg knygą jį skaityt
            Neleisk širdies lir žodžių  uždaryti.
   /Aut.nežinomas/

163

PASIILGAU VĖJO

Siausk, išdykęs vėjau,
Mano sielos drauge,
Su tavim aš noriu
Kilti į padangę.
Pasiilgau vėjo,
Pikto, siautulingo,
Kai lapus nuo medžių
Plėšia įnirtingai.
Ir kai juos pagavęs
Į padangę kelia,
Kai prie žemės lenkia
Liaunąjį berželį.
Bėgu pasitikti
Siautulingo vėjo,
Nors jisai man nieko,
Nieko nežadėjo.
Mano siela virpa,
Dreba kaip lapelis,
Rodos, ją pagavęs
Į padangę kelia...

Br.Černiauskienė

164

Mieloji, tu, kaip tas knygnešys, rankioji, neši , paberi mums poezijos perlus. Nepavark ir toliau džiugink mus.

165

Pasistengsiu :D Ačiū už komplimentą :blush:

166

***
Melsk, nemelsk... Nesugrįš jau pralėkus jaunystė,
Nesirinksim nakty pasėdėt prie ugnies.
Tik dangus nesikeis. Žvaigždės ilgesiu tviska
Išsiskleidus skliautams – nepaguos, tik gedės.

Gęsta laužo liepsna, davus šilumą kaitrią,
Kiekvienam padalinus dalelę savęs.
Melsk, nemelsk... Praeitis... Vėlei mintys atranda
Spindulėlį praleistą. Jisai gal nuves

Prie išblukusios drobės jausmais nutapytais,
Susitelkę šešėliai ištirps ir tada
Liesis vėl šiluma, paukščiai skris išbaidyti.
Susitelks atmintin, iškeros su branda.
                 /vilnis/

167

***
Tik nebarki, prašau, kad rugsėjis
Nusileido ant pievų žalių.
Baigias mūsų gyvenimo sėjos,
Apgaubta vėlei aš sutemų

Gal pažvelk atidžiau – šviesus rytas,
Nusipurtęs naktužės tamsios,
Beria auksą. Vaizdai nematyti
Išsirąžo nuo ryto rąsos.

Taip graudu, lyg tai draugą lydėtum
Krištolinėn erdvėn, nebūtin.
Plaukia, plaukia rugsėjis iš lėto,
Pamaitindamas žemę viltim.

Tik nebarki manęs... Bėga metai,
Nuliepsnoja prigesus ugnis.
Lieka rytas gaivus. Ir verpetai,
Paskandinę jausmus, nebegrįš...
/Aut.nežinomas/

168

ILGESYS
Nemylėčiau taip stipriai, jei būtum ramiai neišėjęs,
Jei sutiktum priglust karštą rytą apgaulės glėby,
Jeigu žodį „nemyliu“ nuneštų pajodžarga vėjas -
Tu sugrįžtum kaskart,  išsikvietęs bejausmę taksi,
Nenorėčiau, kad tavo orus vyriškumas palūžtų
Ir priimtum sužvarbusią į nuolaidumo namus
Ar suteiktum vilties, kad į mano viengungišką gūžtą
Nepoliarinę naktį ateisi slapčia į svečius.
Nieko laukti nereikia – nes dar tebėra atminimai,
Tavo miestas ir gėlą transliuojantis kambarys.
Ten girdžiu brangų balsą, kuris nuo švelnumo užkimo
Ir many vėl sukyla vis alinantis ilgesys.
    Ema V.

169

Aš žinau, Tu ateisi žiemą,
Kai bus šalta, balta ir snigs.
Kai į mano vienatvės kiemą
Tu ateisi... Pustys...pustys...
Aš žinau- Tu atneši Meilę
Iki galo atversiu duris.
Bet juk viskas turi kainą,
Nežydės meile Tavo širdis.
Aš išeisiu į snaigių šokį,
Kai pusnynai žvaigždėm spindės,
Į akim neaprėpiamą tolį,
Siaus pūga, o man širdį skaudės.
Snaigės lies mano degantį veidą,
Šaltis kaustys rankas ir pečius.
Viskas turi savo kainą,
Tik Tavęs šalia jau nebus...
Laurike Laura

Byra dienos po vieną kas vakarą,
Tarsi žvaigždės ant mano delnų.
Dega uogos šermukšnio, lyg ašaros,
Liūdesys vaikšto metų laiku.
Tiktai žvakė virpėdama dega,
Kai šešėliuose skęsta naktis.
Tavo meilė per rudenį veda,
Apkabina svajom pilnatis.
Na ir kas, kad diena sutrumpėjo,
Kad naktis ilga ir tamsi.
Milijonai šviesų sužėrėjo,
Man taip gera .....šalia tu esi.
Tedainuoja lopšinę mums sutemos
Ir spalvoti vaikšto sapnai.
Mintys Grįžulo ratuose supasi,
Paukščių takas spindi aukštai.
Aš tave, tarsi nuostabią dainą,
Per gyvenimą savo nešu.
Meilė angelu širdin ateina,
Kai į rudenį einam kartu...
Vika Alex

170

Dažnai liūdi.
Žinau –
Labai dažnai.
Tik man meluoji, kad esi laiminga.
Galvojai: meilė tęsis amžinai,
Bet ji kažkur...
Kažkur pradingo.
O gal tėkmės tiesiog nesulaikei?
Taip būna –
Užsimerkiam ir nematom.
Tarytumei maži maži vaikai
Pilis statydami iš sniego, ledo,
Nejaučiame, kad jos –
Tiktai vanduo,
Kuris vis tiek nubėgs į upę savo.
................................................................................
Nebeliūdėk.
Likimas pakartos –
Juk jis tavęs dar niekad neapgavo –
Meilius žodžius ir bučinius saldžius,
Ir virpulį, kada nerimsta kūnas.
O ašaros (lyg tas vanduo...) nubėgs, išdžius.
Tiesiog taip būna.
Sako, būna...
„Taip būna“
Romas Zilinskas

Rudens laiškai

Rudens laiškai išgainioti pavėjuj,
Rausvai geltoni ir gelsvai žali.
Ir tolsta gervių klyksmas neįspėjęs,
Ir saulės šypsniai skęsta debesy...

O širdį iki skausmo merkia lietūs,
Šalti, neramūs ir pikti lašai...
Surask ir man rudens kraitelėj vietos,
Jei dar lig šiol manęs nesuradai...

Galbūt ieškojai einančios prieš vėją,
Ir nerašei man rudenio laiškų.
Surask, meldžiu – suprasi, kaip norėjau
Nuskrist dangaus keliu ligi dausų.

Tik su tavim per krintančią lapiją,
Kol dega karštu ilgesiu klevai...
Išsaugok tvirtą atvirumo giją
Ir liki toks, koksai kasmet buvai...

Giedre Murnikoviene


Вы здесь » UŽDARAS, LAISVŲ DISKUSIJŲ IR KŪRYBOS FORUMAS » Sukauptos mintys » ĮVAIRI POEZIJA