Supratau, labdarai galima paaukoti savo vyrą, kaip bet kurį nereikalingą daiktą.
Na, o parapijiečiai pailsės nuo cypenčių senukų choro.
Vat, vat moterytės, kurioms nebuvo lemta tapti mamomis, kreipkitės pagalbos į kleboną - apvaisintoją.
Jei pasninkas, tai pasninkas, koks gali būti maitinimas.
Įdomu, kokio dydumo turi būti aukos dėžutė, kad ten tilptų ir vokas su mirusiuoju?
O kas padegs altorių? Mielieji parapijiečiai, nesisprauskite į pirmą eilę, nes būsite sudeginti šventoje ugnyje, nebent esate apsėsti piktųjų dvasių ir sudegsite, kaip inkvizicijų laužuose, kad Jūsų sielos išsivaduotų iš nuodėmingųjų kūnų.

O koks koncertas buvo parapijos salėje! O kokia muzika, o kokie kvapai, mat ką reiškia žirnių patiekalai, pats valgai, pats groji, pats šoki! Nepalyginsi su televizijos šou.

Rytis Gurkšnys SJ. Pašaukti mylėti

...mylėti artimą, kaip save patį' svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir
kitokias aukas. /Mk 12, 33/

Savo gyvenime pastebėjau, kad žmonės keičiasi ir tobulėja tuomet, kai kiti
jiems dėkoja, juos vertina, jiems taria drąsinančius žodžius. Tyrimai rodo,
jog įmonėse apie 50 procentų darbuotojų nesijaučia vertinami ir reikalingi.
Apie 80 procentų iš jų niekada negirdėjo padėkos žodžių už tai, ką jie daro.
Jei dėkojate padavėjai, galite būti vienintelis žmogus, sėjantis gerumą jos
gyvenime. Jei dėkojate policininkui, kuris tvarko eismą spūstyje, sėjate
gerumą ir padrąsinimą jo sunkioje tarnystėje. Meilės žodžiai turi stiprią
keičiančią ir gydomą galią.

Pasakysite: „Ryti, aš moku atlyginimą savo darbuotojams, kodėl dar turiu
dėkoti? Aš moku mokesčius, kodėl turiu dėkoti policininkui, palaikančiam
tvarką?“ Turime dėkoti, nes tikrai žmogus dirba geriau, kai jis jaučiasi
įvertintas, pagerbtas, padrąsintas. Tikrai darbuotojai geriau dirba, kai
žino, kad vadovas jais rūpinasi. Jei ir nematome kitų asmenų teigiamų
pokyčių, kai juos padrąsiname, žinokime, kad sėjame gerumą kitų gyvenimuose.
Kai skiriame dėmesio ir laiko kitam, mes parodome savo meilę žmogui. Keli
žodžiai gali padaryti didelę įtaką žmogaus gyvenime.

Neseniai skaičiau apie vieną jauną vyrą, kuris turėjo Dauno sindromą.
Būdamas aštuoniolikos metų, Karlas dirbo didelėje maisto prekių
parduotuvėje. Jo darbas buvo padėti pirkėjams prie kasos greičiau susidėti
pirkinius į maišelius. Prie kiekvienos kasos buvo tokių darbuotojų –
dažniausiai gimnazijos mokinių. Karlas sugalvojo paįvairinti savo darbą.
Kiekvieną vakarą jis kompiuteryje surasdavo dienos mintį – padrąsinančią
citatą. Ją nukopijuodavo kelis kartus, atspausdindavo ir sukarpydavo lapus į
kelias juosteles. Kasdien jis pasigamindavo apie 500 tokių juostelių ir
laikydavo jas savo darbo vietoje. Kiekvienam pirkėjui jis įdėdavo tą
juostelę į krepšį ir sakydavo: „Įdėjau jums dienos mintį. Tikiuosi, kad ji
padės jums džiaugtis šia diena.“ Jau po savaitės eilė prie Karlo kasos buvo
penkis kartus ilgesnė negu kitos. Kiekvienas norėjo gauti Karlo dienos
mintį. Tai pastebėjęs parduotuvės vadybininkas skelbė per garsiakalbį, kad
kitos kasos irgi dirba ir laukti ten teks trumpiau. Tačiau niekas nejudėjo
iš tos eilės ir sakė: „Mes norime gauti Karlo dienos mintį.“ Negalią
turintis žmogus nesėdėjo namuose ir nesiskundė savo sunkiu gyvenimu. Jis
nesakė: „Aš esu invalidas. Kiti turi manimi pasirūpinti...“ Karlas ne tik
dirbo po kelias valandas kasdien, bet ir sėjo gerumą kitiems. Jis nemąstė
apie tai, ko jis neturėjo. Jis mąstė apie tai, ką turėjo. Jis mąstė, kaip
panaudoti savo sugebėjimus tam, kad praskaidrintų kito dieną.

Kai peržengiame savo silpnybes ir trūkumus, kai panaudojame tai, ką turime
geriausia, mes ne tik praskaidriname kito dieną, bet ir patys patiriame daug
gerumo iš kitų. Daugelis nusivylę, nemato prasmės gyvenime, nes per daug
susirūpinę savimi. Kai kreipiame mintis nuo savo problemų ir poreikių,
tuomet sėjame gerumą kitiems. Meilės vaisiai tikrai visada paliečia ir mūsų
gyvenimus.

Kartą viena dešimtos klasės matematikos mokytoja pastebėjo, jog jos mokiniai
pavargę ir nenori mokytis naujos temos. Ji išdalino lapus ir paprašė, kad
mokiniai kairėje lapo pusėje surašytų visų klasės mokinių vardus ir prie
kiekvieno vardo parašytų bent po vieną gerą dalyką apie tą žmogų. Mokiniai
rašė per visą pamoką, nuolat pažvelgdami vienas į kitą. Per savaitgalį
mokytoja perrašė visus komentarus apie kiekvieną mokinį ant atskirų lapų.
Pirmadienį, per pamoką, ji išdalino lapus. Kai mokiniai skaitė, girdėjosi
nuostabos balsai: „Niekada nemaniau, kad turiu tokį talentą. Nežinojau, jog
draugų akyse gražiai atrodau, kad patinku jiems...“

Po keleto metų vienas iš mokinių žuvo tarnaudamas armijoje. Per laidotuves
dalyvavo mokytoja ir daugelis klasės mokinių. Po pamaldų žuvusiojo tėvas
priėjo prie mokytojos ir padavė jai raštelį, sakydamas: „Noriu jums
parodyti, ką mano sūnus turėjo, kai žuvo. Jį radome jo uniformos kišenėje.“
Mokytoja atpažino tą patį popieriaus lapą, kurį jis gavo iš mokytojos prieš
keletą metų. Ji suprato, kad tai buvo jam vienas iš brangiausių tekstų. Kiti
mokiniai priėję taip pat pasakojo mokytojai, jog jie irgi nešiojosi šiuos
gerus klasės draugų atsiliepimus apie juos. Kiti laikė tuos lapus įsirėminę
ant savo biuro stalo. Visiems tai buvo vertingas tekstas. Mokytoja niekada
nepagalvojo, kad ta pamokos užduotis neš tokių ilgalaikių vaisių.

Siekime padrąsinti kitus savo žodžiu. Ieškokime galimybių parodyti kitiems
gerumą, padėkoti ir parodyti tai, ką jie turi gero. Tai nekainuoja daug
laiko ir jėgų. Tačiau tai daro didelę įtaką kito gyvenime. Galime padėkoti
bendradarbiui už darbą. Galime pasakyti sutuoktiniui, kad jis pripildo mūsų
gyvenimą. Galime priminti sūnui ar dukrai, kad jūs didžiuojatės jais ir kad
jų laukia dideli laimėjimai ateityje. Šiandien mes dažnai sakome tai, kas
mums nepatinka. Mes esame mokomi kritikuoti. Mus retai moko įžvelgti
kiekvieno žmogaus vertingumą ir grožį. Mes labai greitai pasakome, kuo mums
nepatinka kito charakteris, kalba, apranga. Labai lengva pastebėti tai, kas
neigiama. Mokykimės mylėti ir kasdien įžvelgti tai, kuo mums patinka tas
žmogus.

Šiandien kaip niekada anksčiau turime teigiamai mąstyti ir kalbėti apie tai,
kas gera. Šiandien žmones pasiekia daug daugiau neigiamos informacijos negu
anksčiau istorijoje. Internetas gali nešti ne tik gerumą, bet ir blogį.
Interneto erdvėje vienas žmogus gali paskleisti daug žeidžiančių dalykų ir
pasislėpti. Internete žmogus gali pasakyti tokių įžeidimų, kurių jis niekada
nepasakytų to žmogaus akivaizdoje. Mes nepanaikinsime to neigiamos
informacijos srauto. Bet mes galime ją atsverti teigiama informacija.
Krikščionis šiandien turi dar uoliau darbuotis skleisdamas meilę, viltį,
ramybę, drąsą, džiaugsmą.

Nebūkime pasyvūs. Jei pastebime, kad mūsų artimus žmones kas nors žeidžia,
kritikuoja, siųskime jiems žinutes: „Tu nuostabus žmogus... Tu gerai
atrodai, tu išmintingai elgiesi, tu stiprus... Man patiko tavo mintis...“
Nepritarkime ir stumkime iš savo rato pavydžius, piktus, žeidžiančius
žmones. Nesiginčykime su žmonėmis, kurie kupini neapykantos. Jų nepakeisime.
Jie turi savų problemų. Jie nepatenkinti savo gyvenimu ir bando mus užkrėsti
ta pačia nuotaika. Nešvaistykime laiko ginčydamiesi su negatyviais žmonėmis.
Išklausykime juos, patylėkime ir pasitraukime nuo jų. Kuo daugiau
neapykantos jie sėja, tuo daugiau meilės ir gerumo mes sėkime savo
santykiuose.

Parodykime savo meilę tiems, kuriuos Dievas mums siunčia. Skirkime laiko
juos padrąsinti, parodyti dėmesį ir rūpestį. Parodykime ne tai, kas mums
nepatinka kituose, bet tai, ką mėgstame juose. Padrąsinkime juos kasdien.
Ieškokime galimybių parodyti jiems gerumą. Jei sėsime gerumo sėklas kitų
širdyse, tuomet ir patys patirsime daugiau sėkmės savo veikloje. Jei
pakylėsime kitus, Dievas ir mus pakylės. Tikiu, kad patirsime dar daugiau jo
gerumo. Kursime tą gyvenimą, kuriam esam pašaukti, ir atskleisime tai, kas
geriausia savyje. Priimsime ramų, prasmingą ir turtingą gyvenimą, kurį jis
mums dovanoja.

* "Aš klausiu jūsų paskutinį kartą: grąžinsite man pasiskolintus pinigus ar ne?" - "Ačiū Dievui, kad šie kvaili klausimai pagaliau baigsis!"

* Ponia Miuler jaunam vaikinui: "Jūs leidote sau pasipiršti mano dukrai? Kodėl pirmiausiai to nepaklausėte manęs?" - "Nežinojau, kad ir jūs mane mylite!"

* Matematikos mokytoja pas gydytoją. "Na, kuo skundžiatės?" - "Aš miegodama kalbu". - "Tai dar nėra taip blogai". - "Suprantu, bet iš manęs juokiasi visa klasė!"

* Reporteris klausia praeivio: "Kokia yra šiandieninės visuomenės problema - nepakankamos žinios ar nepakankamas susidomėjimas?" - "Nežinau, man į tai visiškai nusispjaut!"

* Sarginis šuo kitam: "Ar nieko negirdi?" - "Girdžiu". - "Tai kodėl neloji?" - "Tada juk nieko negirdėsiu!"

* Kalbasi du kolegos. "Man siaubingai skauda dantį", - sako vienas. - "Žinau, ką tai reiškia, - atsako kitas. - Praėjusią savaitę man tas pats buvo. Skausmas praėjo tik permiegojus su žmona". - "Puiku, ar dabar ji turėtų laiko?"

Kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų, reikia tylėti ir nieko nedaryti.

Jei tave trečią dieną darbe lenkia miegas, tai vadinasi šiandien
TREČIADIENIS.

Jei žmogus tiksliai žino, ko nori, vadinasi jis arba labai daug žino, arba
labai mažai nori.

Sąžinė - tai plonas balselis prašantis nedaryti to, ką ką tik padarei.

Jei mintis neateina į galvą, ją reikia atvilkti jėga.

Susitaikyk su tuo, kad vos tik prisėdi padirbėti, tuoj kas nors ir pažadina.

Neimk į širdį to, kas telpa į kišenę.

Jei atsirado noras dirbti, palauk - praeis.

Kaip sako Kamasutra - padėčių be išeičių nėra.

Nori prajuokinti Dievą? Susiplanuok gyvenimą.

Niekad neprasidėk su kiaule. Abu išsiterliosit, ir tik kiaulė liks
patenkinta.

Šviesa sklinda greičiau, nei garsas. Todėl kai kurie žmonės atrodo tikri
šviesuoliai, kol neprasižioja.

Aš ketinu gyventi amžinai. Kol kas neblogai einasi.

Teoriškai nėra skirtumo, tarp teorijos ir praktikos, bet praktiškai -
pasitaiko.

Pasakyk man, ko nori, ir aš pasakysiu, kaip be to apsieiti.

Mėgstu galutinius darbų užbaigimo terminus. Jie taip smagiai švilpia
pralėkdami !

Kuo dažniau šypsokis. Žmonės iškart ims spėlioti, ką turi omenyje.

Nesistenk būti nepakeičiamas. Jei tavęs nepakeis, tai negalės ir
paaukštinti.

Kiekvienas darbas vertas, kad jį atliktų kas nors kitas.

Darbas mane užburia... galiu ištisas valandas sėdėti ir žiūrėti į jį.

Geriausia skolintis iš pesimistų - jie vis tiek nesitiki, kad atiduosi.

Man ne 40... man 18 plius 22 metai patirties.

Patirtis, tai toks daiktas, kuris atsiranda iškart po to, kai buvo
reikalingas...

Jei žmogus iš tikrųjų nori gyventi, tai medicina bejėgė.

Nemėgstu sėdėti be darbo. Be darbo aš mėgstu gulėti.

Kas moka - daro, kas nemoka daryti - moko, kas nemoka mokyti - vadovauja.

Nuo žinių dar niekas nemirė, bet geriau nerizikuoti.

Kad žmogus liautųsi standartiškai šypsojęsis, jam reikia pasakyti porą
nestandartinių frazių.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad jei į bet kurią sociologinę apklausą
įtrauksite atsakymo variantą *"Eik š... **!**",* tai 87 % respondentų
pasirinks būtent šį atsakymą.
  Kad meilė būtų amžina, abejingumas turi būti abipusis.

Žmogus - vienintelis padaras sugebantis raudonuoti. Be to, tai vienintelis
padaras, kuris turi dėl ko raudonuoti.

Jei jums užtenka pinigų, vadinasi trūksta vaizduotės.

Išminuotojas klysta dukart. Pirmą kartą - pasirinkdamas profesiją.

Jei pabandytume sukurti tylų, pigų, kompaktišką, elektros neeikvojantį
dulkių siurblį, neturintį tokių nepatogių dalių, kaip laidai ir oro žarnos,
išeitų paprasčiausia šluota.

Ne piniguose laimė. Laimė - kai jie nesibaigia.

Kad ir kiek su viršininku ginčysies, dirbti vis tiek reiks tau.

Visi žmonės kilo iš beždžionių, tik kinai iš triušių.

Jei tave visuomet traukia tik teigiami žmonės, vadinasi tu pats esi
neigiamas.

- Alio, sveiki! Ar aš galiu pakalbėti su Dievu?

- Sveiki! Sujungiu!

- Sveika, Siela mano! Aš dėmesingai tavęs klausau!

- Viešpatie, ateina Nauji metai! Prašau Tavęs, išpildyk mano
troškimus!!

- Žinoma, brangioji, viską, ką tik nori! Bet pradžioje aš tave
sujungsiu su išpildytų troškimų skyriumi, pasistenk suprasti, kokias
klaidas tu padarei praeityje!

... metalinis balsas ragelyje: "Tęskite, prašau, dabar jungiame su
troškimų skyriaus operatoriumi".... Laukimas.....

- Sveiki! Ką norėtumėte sužinoti?

- Sveiki! Mane pas jus atsiuntė Viešpats, pasakęs, kad prieš
pareiškiant naujus troškimus, gerai būtų išklausyti ankstesnius.

- Suprantama, minutėlę... A, štai! Visi Sielos troškimai. Sunki knyga!
Jūs klausote?

- Taip, įdėmiai.

- Pradedam nuo praeitų metų:

1. Nusibodo šitas darbas! (įvykdyta - darbas nusibodo!)

2. Vyras nekreipia dėmesio (įvykdyta - nekreipia!)

3. Oi, reikia man trupučio pinigų (įvykdyta - duonai užteko, batams
- ne!)

4. Draugės - kvailės (įvykdyta)

5. Man nors kokį butuką (įvykdyta - 10 aukšte pastogėje, stogas
kiauras, juk prašei nors kokį!)

6. Man nors kokią mažytę mašinytę (imk "Zaporožietį" neaiškių
metų)

7. Oi, noriu išvažiuoti per atostogas bent kur nors (įvykdyta - į
vasarnamį pas anytą, jai kaip tik reikia darbo jėgos)

8. Na kas gi čia, niekas gėlių nedovanos (Įvykdyta - nepadovanos!)

...Tęsti? Čia skaitymo maždaug metams...

- Ne, ne, viską supratau!!! Sujunkite mane su Kūrėju!

- Viešpatie, aš viską supratau!!! Aš stebėsiu kiekvieną mintį, net
pačią mažiausią!!! Aš prašau Tavęs visada siųsti man pozityvias
mintis! Aš prašau Tavęs, padėti man suprasti, kad Tu visada man padedi
ir viską įvykdai! O dabar aš noriu kaip reikiant pagalvoti. Galima
paskambinti vėliau?

... linksmai ragelyje...

- Žinoma, brangioji!!! Kada panorėsi!!

P.S. Savo maldose nesiskųsk Dievui, kad tau viskas blogai. Jis gali
pagalvoti, kad tu dar nežinai, KAS iš tiesų yra BLOGAI, ir tau tą
parodys. Pasakysi Viešpačiui, kad tau viskas gerai! Tuomet jis pagalvos:
"E-e-e, brangioji, tu dar nežinai, kas iš tikrųjų GERAI...

NEIŠVENGIAMI DĖSNIAI

1. - Biomechanikos dėsnis:
kai tik jūs, garaže taisydami automobilį, išsitepsite rankas solidoliu, jus būtinai prispirs į tualetą.

2. - Priežasties ir pasėkmės dėsnis:
jeigu sumeluosite viršininkui, kad pavėlavote į darbą dėl prakiurusios padangos, tai kitą dieną pakeliui į darbą jūs iš tiesų prasidursite padangą.

3. - Kūnų judėjimo dėsnis:
jeigu kelyje jūs persirikiuojate į kitą eismo juostą, tai ta, iš kurios jūs persirikiavote, iškart pradės judėti greičiau nei ta, į kurią persirikiavote.

4. - Kūnų panardinimo dėsnis:
kūnas, panardintas į vonią, priverčia skambėti telefoną, esantį kitame kambaryje.

5. - Visuotinis mechanikos dėsnis:
kai jūs įrodinėjate, kad kažkas neveikia, tai tas daiktas būtinai pradeda veikti.

6. - Biomechanikos dėsnis:
niežėjimo jėga proporcinga sunkumui pasiekti niežėjimo vietą.

7. - Išcentriškumo dėsnis:
kino teatre žmonės, kurių vietos yra eilės viduryje, visuomet ateina paskutiniai.

8. - Termodinamikos dėsnis:
kai tik jūs biure užsiplikysite puodelį kavos, jus iškvies viršininkas ir laikys tol, kol kava atšals.

9. - Artumo dėsnis:
jeigu drabužinėje, kurioje įrengta penki šimtai siaurų spintelių, yra tik du žmonės, jų spintelės būtinai bus šalia.

10. - Krintančių kūnų dėsnis:
sumuštinio su uogiene kritimo uogiene žemėn šansai proporcingi kilimo kainai.

Gaidys atrideno į kiemą stručio kiaušinį, sušaukė vištas ir tarė:
- Mielos damos! Aš nieko nesiimu kritikuoti, bet vis dėlto atkreipkite
dėmesį, kas gaminama užsienyje!  ****

****

Nemunas - Lietuvos arterija.
Kaunas - Lietuvos širdis.
Vilnius - Lietuvos veidas.
O kas nors žino kur Lietuvos smegenys?!  ****

****

Svarbiausia moteriai - ne krūtinė, o akys! Patikėkite, moteris be akių kur
kas baisiau atrodo.  ****

****

Žmonės sakydami, kad gerti reikia daugiau, ir žmonės, sakydami, kad gerti
reikia mažiau, sutaria vienu aspektu - GERTI REIKIA!  ****

****

Atsakymai į klausimą "Kaip gyveni?"
Kaip laive: horizontai platūs, nėr kur dingti, pykina, bet plauki.
Kaip Leninas: nemaitina ir nelaidoja.
Kaip bulvė: jei rudenį nesuės, tai pavasarį pasodins.
Kaip saga: kiekvieną dieną į kilpą.
Kaip pasakoje: kuo toliau, tuo baisiau.  ****

****

Lietuvos vyriausybės reformų vykdymo programa:
1. Padaryti žmones turtingus ir laimingus.
Priedas 1. Žmonių sąrašas pridedamas  ****

****

Užrašas prie psichiatro kabineto durų:
"Ligoniai, laukdami priėmimo, nesipasakokite vienas kitam susirgimo
požymių. Tai apsunkina ligos nustatymą."  ****

****
- Kodėl vyrai paprastai yra aukštesni už moteris?
- Nes piktžolės visuomet užgožia gėles. ****

****

Panele, jei būčiau poetu, parašyčiau Jums eilėraštį, jei būčiau dailininku,
nutapyčiau Jūsų portretą, bet, deja, esu tik baldų fabriko sargas, todėl
siūlau Jums lovą...  ****

****

Pasaulis praranda daug genijų - Einšteinas numirė, Bethovenas apkurto, o
dabar, va, ir man galvą skaudėti pradeda...  ****

****

Uošvienės mintys:
- Vos priguliau, o jau užkaldinėja...  ****

****

Kam skirtas baltasis šokoladas? Tam, kad ir juodaodžiai galėtų
išsiterlioti. 

****

Nauji laisvinamieji vaistai veikia taip švelniai, kad net nepažadins jūsų
iš miego.

   Ir čia šis tas- gal pravers:****

*Ko jau ko, bet suplyšusių pėdkelnių tai mes turime! Nėra čia, žinoma, kuo
didžiuotis... nors liūdėti irgi neverta - joms panaudoti yra begalės būdų!**
***

1. Batų šveitimas. Atėjus rudeniui, metas pasirūpinti savo avalyne.
Patikėkite manimi, iš pėdkelnių susukta *baranka* batus nublizgins ne
prasčiau už tam specialiai skirtas kempinėles.
2. Plaukų šepečio apsauga. Ant šepečio bėgant laikui susikaupia plaukų
formavimo priemonių nuosėdos, riebalai ir dulkės. Tam, kad juos būtų
lengviau pašalinti, ant šepečio užtempkite skiautę pėdkelnės. Šiek tiek
užtruks, kol išlįs visi "dantukai", tačiau vėliau kartu su skiaute nusiims
visi susikaupę nešvarumai ir šepetys bus kaip naujas.
3. Pėdkelnėse galite laikyti ir dovanų popieriaus rulonus - audinys
apsaugos juos nuo nublukimo ir susiglamžymo.
4. Pėdkelnių maišeliai itin tinka saugoti lakuotos odos gaminiams. Nailonas
apsaugo odą nuo senėjimo ir trupėjimo.
5. Pėdkelnės gali pasitarnauti ir šiltnamyje - jomis galima parišti
pomidorus.
6. Senas bet geras pėdkelnių panaudojimo būdas - svogūnų galvoms ir bulvėms
laikyti.
7. Pėdkelnių maišeliai nuo dulkių apsaugos išvalytus teptukus dažams.
8. Pėdkelnės - puikus kamšalas rankų darbo žaislams.
9. Norėdamos sutaupyti vietos lagamine, į rulonėlius suvyniotus rūbus
galite surišti pėdkelnėmis arba juos sukišti į pėdkelnes - taip jos
pasitarnaus kaip vakuumo maišas.
10. Į maišelį, surištą iš pėdkelnių, galima supilti druskas voniai,
žiedlapius ir kitokį gražinimosi gėrį - taip apsaugosite vonią nuo
užsikimšimo.
12. Tam, kad neuždžiūtų aerozoliniai dažai, buteliuko galvutę apsukite
gabalėliu pėdkelnės.
13. Jeigu porą pėdkelnių ištrauksite per rūbo kaklą, o pėdkelnių "kojas" -
per rankoves, galėsite rūbą pakabinti džiūti be segtukų - taip ant jų
neliks jokių įspaudų.
14. Pėdkelnes užtepusios ant senos pakabos, akimirksniu pasigaminsite
sietelį akvariumui ar baseinui valyti.
15. Pėdkelnės - tvirta virvė dėžėms, knygų ar laikraščių krūvoms aprišti.
16. Iš pėdkelnės susuktas riestainis bus puiki kempinė indams plauti.
17. Jeigu kočėlą aptrauksite pėdkelnėmis, prie jo nelips miltai.
18. Nuo pėdkelnių nukirptas liemuo prilaikys šiukšlių maišą ir neleis jam
sukristi į šiukšliadėžės vidų.
19. Pėdkelnėmis galite apvilkti augančius moliūgus, cukinijas ar patisonus
- taip apsaugosite juos nuo graužikų ir paukščių.
20. Jeigu sunkiai prieinamose vietose susikaupė dulkės, jas nuvalyti galite
tuo pačiu sieteliu, pasigamintu iš pakabos ir pėdkelnių.
21. Pėdkelnių maišeliai idealiai tinka ir gėlių svogūnėliams laikyti.
22. Į gėlių vazono dugną įklokite gabalėlį pėdkelnių - taip žemės neišbėgs
lauk, kai laistysite augalus.
23. Nukoškite dažus dažų skardinę aptraukusios pėdkelnėmis.
24. Galite naudoti su visais stiklainiais, kurių dangteliuose
****dėl****vienos ar kitos priežasties išdūrėte skylutes.
25. Jeigu pametėte kažką smulkaus ir negalite rasti, dulkių siurblio
antgalį apvyniokite pėdkelnėmis. Jos neleis siurbliui įtraukti daikto,
kurio ieškote ir kurį, žinoma, surasite.****

Taip taip, užeikite pas mane!! Tai jūsų atostogų prašymas?
- Taip.
- Jūs ką, visai sąžinės neturite???!!! Jūs jokio supratimo neturite, kiek mažai jūs dirbate! Tuoj aš jums tai pademonstruosiu. Skaičiuokite kartu su manimi. Kaip žinote, metuose yra 365 dienos. Kiekvieną parą jūs miegate po 8 valandas, tai susumavus sudaro 122 dienas, lieka dar 243 dienos. Kiekvieną dieną jūs ilsitės 8 valandas, tai 122 dienos, lieka 121 diena. metuose yra 52 sekmadieniai, ir šiomis dienomis jūs, aišku, nedirbate, kaip ir visi žmonės. Kiek lieka? Iš viso 69 dienos. Jūs klausotės manęs? Skaičiuojate? Šestadieniais jūs dirbate tik pirmą dienos pusę, antroji - laisva, tai yra dar 52 pusdieniai arba 26 pilnos dienos. Liko 43 dienos. Skaičiuojam toliau. Kiekvieną dieną jūs turite 2 valandas pertraukos, iš viso išeina 30 dienų. Lieka dar 13 dienų. Iš viso metuose yra 12 šventinių dienų. Tai kiek gi liko??? Štai aš jums sakau ir rašau juodu ant balto - VIENA DIENA!!! ir ta - Sausio 1-oji! tą dieną niekas nedirba!!! Ir jūs dar prašote atostogų???