Vyras žmonai:
– Šneki kaip idiotė!
– Šneku, kad suprastum! Mama sako dukrelei : 
– Brangute, gal gali atnešti man penkias lėkštes iš virtuvės ?
– O kam, mamyte?
– Noriu pasišnekėti su tėveliu... Vyras sako žmonai:
– Brangioji, tu nenorėtum būti vyru?
– Ne, o tu?
– Panele, kodėl savo šuniuką pavadinote Niekšu?
– Suprantate, kai mieste pašaukiu savo šuneiį vardu, atsisuka daugelis vyrų.  Atbėga rėkdamas Petriukas pas mamą:
-Mama, mama tėtis ruošiasi pro langą šokti.
-Na ir kvailys. Aš jam gi ragus įstačiau, o ne sparnus.  Šeimoje gimė trejetukas. Išdidus tėvas skambina į laikraščio redakciją norėdamas pasigirti. Neišsimiegojusi sekretorė ne viską supranta ir sako:
– Gal galite pakartoti?
– Na jau ne, man užteks ir trijų.
– Tu turbūt anesteziologas?
– Iš ko sprendi?
– Kai su tavimi myliuosi, nieko nejaučiu.
Suskamba telefonas.
- Jeigu klaus manęs, sakyk - labai gaila, vyro nėra namuose.
- Labai gaila, vyras namuose.
- Aš gi tau sakiau, manęs nėra namuose.
- Taigi ne tau skambina.
- A-a-a-a.
Grįžta vyras namo, o balkone – meilužis. 
– Suprantat, leidausi parašiutu ir netyčia pataikiau į jūsų balkoną, – sako meilužis.
– Keisti jūsų sutapimai. Vakar mūsų tualete vienas geologas _________naftos ieškojo!..
- Ant ko tavo žmona vakar taip šaukė vakar vakare?
- Ant šuns.
- Vargšelis šuo. Aš girdėjau, kaip ji grasino atimsianti iš jo raktus
Moteris skambina savo ginekologui:
– Pone daktare, ar aš jūsų kabinete nepalikau savo liemenėlės?
Gydytojas apsidairo ir sako:
– Apgailestauju, ponia, bet jos čia nėra.
– Atleiskite, tuomet veikiausiai būsiu palikusi ją pas stomatologą.
Vyras žmonai:
- Brangioji, pasakyk man tris žodžius, kad aš atsidurčiau septintame danguje.
- Virvė yra spintoje.  Tėti, o tu, kai buvai mažas, ar lankei mokyklą? 
-Lankiau, ir niekad nepraleidinėjau pamokų. 
-Matai, mama, štai tau dar vienas įrodymas, kad mokykla 
visiškai nereikalingas dalykas.  Viena draugė kitai:
- Kaip tavo vyras?
- Fui, kone kasdien grįžta vėlai.
- Ir kaip pasiaiškina?
- Niekaip. Makaronus man ant ausų tik kabina, tik kabina.
- O tu ką?
- O aš tuos makaronus jam ant ragų tik vynioju, tik vynioju. 
- Jūs vieniša?!
- Taip, prieš šešerius metus mane paliko vyras!
- O iš kur šie mažyčiai vaikeliai?
- Vyras retsykiais užsuka manęs atsiprašyti!  Viena draugė skundžiasi kitai savo pagyvenusiu vyru: 
- Žinok, jau niekaip negalime pasimylėti: viršuje maniškį užsupa, apačioje - jis uždūsta, mylintis ant kairio šono - spaudžia širdį, o ant dešinio - jam nesimato televizoriaus...  Veiksmas vyksta naktį:
- Mama, atnešk vandens.
- Pats atsikelk ir atsigerk.
- Na, mama, atnešk vandens.
- Jei dar cypsi, diržo duosiu.
- Mama, kelsies diržo, atnešk vandens

Kartą viena fėja nusprendė padaryti kam nors stebuklą. Išsirinko pagyvenusią porą, kur vyras ir žmona kartu išgyveno 30 metų. Atskrido pas juos ir tarė:
- Aš įvykdysiu po vieną jūsų norą, ko tik užsigeisite! 
Pirmoji pasisakė žmona:
- Norėčiau su savo mylimu vyru apsigyventi kokiame nors rojaus kampelyje, kad mums nieko netruktų iki pat gyvenimo galo! 
Fėja tik mostelėjo burtų lazdele ir žmonos rankose atsirado nuosavybės dokumentai vilai Antilų salose, bilietai, čekis didelei sumai.
Tada pasisakė vyras: 
- Atleisk, brangioji... Tau jau 50 metų... Tikiuosi tu mane suprasi... Noriu tose salose apsigyventi su mane mylinčia, 30 metų jaunesne moterimi... 
Fėja mostelėjo burtų lazdele ir vyras paseno 30 metų...
Moralas: vyrai gal ir kiaulės, bet fėjos - tai moterys..

Našlė susipažįsta su vyru. Ji vilki juodomis kelnaitėmis. Vyras klausia:
– Kodėl tavo kelnaitės juodos?
Ji atsako:
– Gedulas.
Taip viskas kartojasi du vakarus. Trečią vakarą vyras atsineša juodą prezervatyvą. Tada moteris klausia:
– Kodėl atsinešei juodą?
– Atėjau užuojautos pareikšt.

Dvi moterys sumanė padaryti vakarėlį. Viena sako kitai:
– Tu padaryk valgyti, o aš atvesiu 32 vyrus. 
– O kam tiek daug? 
– Vis tiek iš jų pusė neateis. 
– O kam mums tie 16 vyrų, mes juk tik dvi?
– Pusė iš jų prisigers. 
– O kam mums tie 8, mes juk tik dvi?
– Pusė iš jų išeis ne vėliau nei 10 nakties. 
– O kam mums tie 4, mes juk tik dvi?
– Pusė jų nenorės su mumis gultis į lova. 
– Aaaaaa... dabar supratau!!!!!

Gyveno senelis ir senelė. Prabėgo nemažai laiko po paskutinio jų pasimylėjimo, ir senutė viena vakarą nutarė sujaudinti senelį. Išsirengė nuoga ir atsistojo tarp senelio ir televizoriaus.
– Ką, motin, visai ant senatvės nuprotėjai, kaip čia dabar apsirengei?
– Ar nematai, senas kelme, aš Ievos rūbai apsirengusi.
– Oi... bent būtum juos išlyginus prieš užsivilkdama.

Žmona pasiuntė vyrą į parduotuvę. Kad tas nieko 
nesupainiotų, parašė pirkinių sąrašą: 
1. morkos 
2. bulvės 
3. grietinė 
4. duona 
5. višta 
6. pienas 
Netrukus vyras grįžo nešinas 2 dideliais krepšiais. Galite tik 
įsivaizduoti, kaip nustebo žmona, kai, pažiūrėjusi, kas yra 
krepšiuose, pamatė: vieną morką, dvi bulves, tris indelius 
grietinės, keturis kepalus duonos, penkias vištas, šešis 
butelius pieno...

Susitiko dvi ilgai nesimačiusios draugės. Viena, norėdama pasigirti savo sūnaus gabumais, tarė: 
- Įsivaizuoji, maniškis - taip kaip Marksas: skaito ir rašo, skaito ir rašo...
- Nieko tokio, - pertraukė ją antroji.- Mano sūnus - tikras Leninas: tremtis - kalėjimas, kalėjimas - tremtis.

Viena draugė pasakoja kitai:
- Siaubas, vakar pirmą kartą gyvenime kartu su vyru važiavau į žvejybą ir mes labai susipykom.
- O kas atsitiko?
- Iš pradžių aš labai garsiai kalbėjau ir išbaidžiau visą žuvį, po to ne taip moviau slieką, vėliau blogai užmetinėjau, o pabaiga buvo visai liūdna: aš prigaudžiau daugiau žuvies negu jis.

Ateina moteris į darbą su pamušta akimi. Jos klausia:
- Kas tave taip išgražino?
- Vyras.
- O mes manėm, kad jis atostogauja.
- Aš irgi taip maniau. - Kaip pasibaigė tavo paskutinis ginčas su žmona?
- Mano žodis buvo paskutinis!
- Koks?
- Gerai, gerai, pirk jau...
Vyras su žmona parduotuvėje. Žmona: 
- Pasverkite man 10 kilogramų kepeninės dešros. 
Pardavėja: 
- Kam jums tiek daug? 
Žmona: 
- Šunį maitinsiu. 
Vyras: 
- Kokį šunį? Mes gi neturime šuns?
Žmona: 
- O tu nelok.   

Ką išduoda akių spalva?
Ar kada nors pagalvojote, kad akių spalva daug pasako apie būdo savybes? 
Vienas amerikiečių žurnalas ištyrė virš tūkstančio moterų, kurių amžius - nuo 16 iki 35 metų, ir padarė išvadas, kad moterys, priklausomai nuo žmogaus akių spalvos, iš anksto susidaro skirtingą nuomonę apie jį. 
Į lovą – su mėlynakiu, prie altoriaus – su rudakiu
Pasirodo, kad mėlynų akių vyrai moterims patinka labiausiai. Mėlynakius vyrus pačiais patraukliausiais laikė net 42% dailiosios lyties atstovių, seksualiausiais - 29%. Tačiau mėlynakiai moterims yra sudarę mergišiaus arba melagio reputaciją, todėl tik 2% moterų mano, kad mėlynakiai gali būti patikimi.
Ketvirtadalis moterų mano, kad žaliaakiai yra seksualūs, kūrybingi, bet kartu gudrūs ir daugelį dalykų darantys “iš išskaičiavimo”. 3% moterų yra tvirtai nusistačiusios prieš santuoką su žalių akių vyriškiu. 
O štai rudakiams moterys yra labiausiai palankios. Šviesiai rudų akių žmones protingais laikė 34% moterų, patikimais - 16%, droviais - 4%, kūrybingais – taip pat 4% moterų. Neigiamų atsiliepimų apie rudakius buvo mažai.

O ką sako liaudies išmintis…

Žmonės, kurių akių spalva tamsi, dažnai būna užsispyrę, įžūlūs ir atkaklūs. Iškilus sunkumams arba kritinei situacijai, tokie žmonės tampa ūmūs ir karštakošiai.
Žmonės, kurių akys pilkos, yra ryžtingi, tvirtai nusistatę, tačiau kartais tampa bejėgiai, kai iškyla situacija, nereikalaujanti protinės įtampos.
Šviesiai rudų akių savininkai būna užsidarę savyje arba itin nepriklausomybę vertinantys individualistai. Jie stengiasi viską daryti savarankiškai, be aplinkinių pagalbos, ir paprastai pasiekia sėkmingesnių rezultatų. Taip pat jie sunkiai susitaiko su aplinkinių psichologiniu spaudimu.
Žmonės su mėlynomis akimis – sentimentalūs, ramaus charakterio, monotonija dažniausiai jų neslegia. Kartais išgyvena stipraus pykčio priepuolius, ilgainiui pereinančius į depresiją.
Žalių akių savininkai – stabilios asmenybės, ryžtingai priimančios sprendimus, prieš tai racionaliai apsvarstantys kitas galimybes. Beje, žaliaakiai nesiskundžia turtinga vaizduote.

:help:

Kada žmogui gana?
       Ogi tada, kai pakrato kojeles ,- negi tikrai?.
Mane paskutiniu metu kamuoja košmariški sapnai, bent vieną bandau aprašyti,
bet kaip ta mergaitė;
-Ne, ne, ne, nereikia......
-O Šurikas sako,- reikia Fėdia, reikia. Tas Šurikas, tai strazdanotas
berniukas, savo nesusipratimais vis provokuoja mane – ir tegul!
Taigi, kai tik prisikertu porą dienų iš eilės veršienos, arba šviežių grybų, o dar geriau vien baravykų,
pakyla noras pas mergeles nueiti. Ką ten nueiti? - sakykim atvirai – pasimylėti.
Kad nebūtų piktumo, tai ir paimkime neutralų vardą  - Rasytė.
Vos tik pravėręs jos kambarioko duris, imu maivytis, o kol ji pasimetusi staiposi –
nurenginėju ją akimis. Įsivaizduoju nediktus jos papukus. Nelabai ir nukarusius,
o kai ji pasilenkia, kažką paimti nuo grindų ir pasimato net kelnaitės – sudrebu.
Be užuolankų, prisiartinęs stveriu ją į glėbį ir sakau;
- Ar ilgai dar kuisiesi, nes baisiai tavęs noriu  ir pasilieku  nakvoti.
Pasižiūrėjo savo didžiulėmis akimis ir nusviro galvelė ant mano peties.
O manoji ranka, nuslydo žemyn ir nevalingai spustelėjau užpakaliuką prie savęs.
Manau, kad ji pajuto, ką ir turėjo pajusti, nes stipriai pasimuistė, bet aš dar stipriau spustelėjau
ir pajutau jos greitą širdies plakimą.
- Juk mes vieni, ir turime lovą – nesipiemeniok, turiu  pasiruošti.
Nusimečiau švarkelį ir batus, įslūkinau į vonią, nusiploviau kojas, o kai grįžau jau ir lova kitaip atodė,
tai ir šmurkštelėjo “geradėjas” į ją. O neužilgo ir Rasytę sulaukiau, bet ji jau sugalvojo pasierzinti
ir neskuba pas mane. Užsimetusi trumpą, permatomą kombinuką ji padėjo demonstruoti savo
maudymukų kolekciją. Stovėdama prie atviros spintos, atsisukusi į mane  jau spėjo pasikeisti
net trejatą kelnaičių, tai mane varė iš proto. Atrodė kad jos “Dzibdzė” tik ir vaiposi iš manęs,
kai ji aukštai kilnodama kojas maudavos vis kitas kelnaites, o paskiau dar pasukina liemenį,
pasikraipo. To jau buvo per daug, todėl šokau iš lovos, ir su aukštyn užriesta uodega puoliau prie jos
– ji klykdama bėgti, bet prie pat stalo stvėriau iš užpakalio, palenkiau ant jo akimirksniu ceremonija baigėsi.
Auayse dar skambėjo;
- Durniau, tu, durniau tu, durniau tu, bet akyse jau šviesėjo ir tik suleidus visą porciją penicilino, atlėgo.
Ji aiškiai nepatenkinta dingo tualete, o aš vėl užsimoviau kelnaites.
Atitipenusi iš paskos į lovą, ėmė mane “traukti per dantį”;
- O tu šiandien karštas, gal tabletką čiulpiai, - maivėsi.
- Dar tau pasirodyds  “tabletka” ir vėl čiupau už šeško, bet ji jau to
laukė ir tik atmetė kojukę šonan.
- Tu mane tik suerzinai, ir pasisukusi šonu pradėjo glaudytis, o aš jau buvau tikras vyras ir save kontraliavau,
todėl truputį pažaidę vėl pradįjom darbuotis, tik jau pasireikšti leidau pačiai,
tai ir kaito sparčiau. Man tai buvo neišpasakytai gera, uodega net pakeitė formą, ir iš buvusios smailokos,
tapo su skrybėle ir ji tai greitai pajuto, nes  keletą kartų ištraukusi visai, dirstelėjo. Tada dar griebė ranka,
lyg norėdama pataikyti, lyg pažiūrėti kietumą, bet kaip sėdo taip ir prakiuro.  Stebėjau kaip plečiasi jos akių vyzdžiai,
ir išrausvėjo veidukai. Dar kartelį truktelėjusi, jau gulėsi ant manęs, suleisdama man į krūtinę savo ilgus nagučius,
kramtydama veidą ir lūpas, o aš jau azarto pagautas, kaliau jai iš apačios. Dėl visa ko dar paspausdamas rankomis,
kad tik tas smagumas nepabėgtų. Vaitojome abu, nežinau kas man darėsi, bet kai nustojau judėti, ji dar spaudinėjo,
lyg melždama karvę.  Tai galutinai atėmė  mano paskutines jėgas. Gulėjau aukštielnikas, stipriai laikydamas ją ant savęs-
- Dar girdėjau sakant;
- Paleisk, nes nuplauksime į mares, bet aš taip ir užmigau, o prasibudęs naktį taip ir radau prarytą savo pusbrinkę dešrą.
Skaudėjo net kiaušiukus, tai pabandžiau išsilaisvinti, bet buvo taip užspausta, kad visai nejudėjo.
Man besiblaškant prabudo ir ji, sudejavusi liepė nekrutėti, mat jei skauda tai vėl užmigau. O ryte jau gulėjau vienas.
Matyt baisiai buvau nusidirbęs, kad nieko nejaučiau. Va taip vyrukai – samuliuoti neverta!!!

http://www.mac.com/WebObjects/iCards.wo … lt?lang=en