- Nė velnio, vėl artyn pribėgo Akela. Kas jau čia beliko tik 16.
        - Ox ir nekantrūs tie šiolaikiniai velniai. Tada žodžio pasiprašė Razina,
bedirbanti prie medikų.
        - Biesuk , padėsiu - va mostelės ichtijolo pasigriebiau iš traumatinio,
žinai , skubėjau . Griebiau kas po ranka papuolė, bet nuo jo uždegimo tikrai
negausi. Išmozojo Biessui plikę tuo ichtijolu ir pati prisiekė, o dar kiek
luktelėjusi ir pasirašė, - smiliumi. Už Razinos jai trypčiojo pusgirtis Baras.
Jis be ceremonijų trenkė Biesui kelienu į paširdžius ir sušnibždėjo;
        -  Čia tau už šachmatus, - kytruti, o kol pribėgo Akela  - Baras dar
suspėjo trinktelti  ir į pakaušį, klausdamas;
           - Biessai, ar neįlinko tavo biblijos antvožas ir nedasakė, mat
apsauga suveikė.  Užteko tik Kerui mirktelėti, ir Baras pajuto smūgį
tarpkojyje, o savo parigą atliko  Kapitanka - atsivėdėjusi taip plėšė
į klyną , kad Baras pusmetrį dryktelėjo, o nukrito jau dvilinkas. Tada
Keras paėmė draugo smilių ir padėjo jam pasirašyti Biesso nugaroje.
Kiti jau pėdino atsargiai, be šposų, mat įvertino Kapitankos sugebėjimus.
Baras dar spėjo nueidamas šnipštelėti Kerui,- mes dar susitiksime siauram
kelyje...
Pažvelgė Keras iš viršaus į pipuką Barą, o iš šono taip juokingai atrodė;
   Keras - vyras dvimetrinis, pečiai metro pločio, o svarbiausiai negeriantis
nei lašelio, visad blaivaus proto, ir pagarsėjąs , kaip Kauno grietinėlė.
Baras  gi , pagarsėjąs iš kitos pusės - Častuškų dainininkas.
       Toliau pabiro moterytės ir labai jau kultūringai prisiekinėjo;
  Doratti, Tina, Po Saule, kytroji Bagyra, Rudakutė , Ema,Smilga,
Eidana, net ir Maura atmaurojo.  O  turime ir savo netradicinės medicinos
atstovę - Rapolienę, bei milijonierę Ladušką, o toliau matosi daug, daug svečių
Dabar kaip tik prisiekinėja ir į Senjorų organizaciją stoja;
    Rokis, Stinas, Dablas- visų velniuku vadinamas. Tiksliai dar neaišku , ar
tik ne Biesso sūnus.
    Taip - per kitus susižinojome , kad norinčių dar yra daug, tai
ceremoniją atidedame kitam kartui, nes Bessas taip nuvargo, kad gaila ir žiūrėti, į jį.
Nesigirdi ir Akelos falceto, mat viskam yra ribos, kad ir pavėsiukas - perkaito.`

Pasišaukė Biessas apsauginį ir dingo juodu ,-kibiru nešini. Po keleto
minučių atriūkė Keras 15 -os litrų kibirioką sklidiną šaltinio vandens.
Oi , ir lėbštikis buvo  draugams, - gėrė, skanavo ir lygino su atsineštiniu, ir niekas skanesnio neturėjo, o kap gaivino šaltiniuko vandenėlis dar civilizacijos nepaliestas.
Pamasčiusi Akela samprotavo;
         - Tai mūsų gyvybiškai reikalingas vanduo, Moterys imate po plytą, fudamentas apgriuvęs.  Nešame visos prie šaltinėlio, o vyrukai sumūrys aplink šaltinėlį rentinuką, Kras tuoj išskubėjo dangčio, nes numanė kur galima rasti, Po valandėlės internautai jau skynė pirmuosius įkurtuvių vaisius;
     - Valio! , sušuko Akela, - turime vandenį. O  dabar būtinai turime susiręsti ir užeigą.
       - Darbus darysime palengvėle ir apgalvotai, kad nereikėtų vėliau perdaryti, - pasakė Biessas  Pastatą turi sudaryti trys patalpos;
    prieškambaris naujokams, svetainė ir  galinis - miegamasis. Taigi,
pradedame gamintis 2.5 m. kuolus , sukalame į žemę ir prikalame tris eiles karčių aplink visą pastatą, o kad gamyba būtų beatliekinė, visas atliekas šakas ir skiedras sudėsime ant sutvirtinto stogo.  Tada viską padengsime eglių šakomis, ir nei lietus perlis nei karštis svilys, o žiemai jei ateisime svetainėje sumontuosime židinį.
   Visi šie planai buvo įgyvendinti per savaitę.  Tada kas ką turėjo namuose atliekamą daikčiuką ir atsitempė į stovyklą.
Keras iš savo firmos net krovinių taksi dvi dienas naudojo ir reisas po reiso viską suvežiojo
    Įkurtuvės vyko šauniai, nes išradigumo niekam netrūko.  Visi persirengė  sportiniais kostiumais ir jautėsi laisvai ir patogiai.
Svetainėje per vidurį patalpos , buvo nutiesti stalai, o per vidurį stalų eilė žvakių, bet paliktas ddegti buvo tik trys,- budinčios.
Svetainės kampuose buvo 4 laptopai ryšiui palaikyti, o ant išposelėtos pievelės prie pat svetainės, - vyko žaidimai.
Jau buvo prietema tai kažkuris iš vyrų pasiūlė imtymoką žaidimuką;
         Buvo pakloti du kilimi , po 4 m. ilgio,- taigi gavosi 8.   Kiekviena moteris iš čia esamų  vvyrukų tirėjo pasirinkti sau naparniką, o kadangi moterų buvo dvigubai daugiau, tai vyrai dalyvavo du kartus.  Taisyklės tokios;
  Pora gulasi ant kilimo ir susikabina kuo glaudžiau, nes reikės susikabinus ir besibučiuojant nusiristi nuo vieno galo kilimo iki kito.  Bus imamas laikas ir skaičiuojami baudos taškai , kai lūpoa pasileis.
Pirmutiniams žinoma nieko neišėjo, arba pasileidžia lūpos, arba persiristi nepajėgia.  Atsirado vienas senesnis kadriukas ir parodė klasę, o pasirodo tik staigių judesių reikia ir ritiesi visai lengvai, kas kita su lūpomis .  Čia jau reikia bučiuotis, o apie jausmą tegul patys pasako, bet man tai vos stogas nepavažiavo,- viskas čia pat ir nieko nėra. Susėdę ant kilimo ir žiūrime viemas į kitą, kaip prakaituoti kačiukai
Ryte žaisime - bindžiką!

Vieną savaitgalį ėmė ir susiriejo seni internetiniai draugai. Nepavyko man išsiaiškinti,
kur pradžia, kur pabaiga ir kas ten kaltas. Pakilus alasui, supratau, kad Biesas geras
kaktusų auginimo specialistas, o susipyko matomai bežaisdami šachmatais. Biesas,
Baras ir Keras lygiaverčiai žaidėjai, tai nuolat pjaunasi, o internautės šnairuoja, kai
trūksta vyrų dėmesio.
Nei iš šio, nei iš to įsiplieskė tarp vyrų nesantaikia, o į ją įsitraukė ir internautės.
Nugirdau panašias kalbas ir net nežinau, kuris kaltesnis;

Keru, Keru, kerinyčia,
bėgo Biesas , per bažnyčią.
Nešė kaušą, jis smalos,
ir užpylė Barui,- ant galvos.
    Nuo to karto ir prasidėjo Internetinėse  Džiunglėse – velniava.
Iki šioliai taikiai gyvenę “Internautžmogiai”, pradėjo rietis, kaip pasiutę šunys:
- Biesas niekam nežinant atsivežė savo kaktusų plantaciją ir gerai paslėpė už tvoros.
Tvoriukė kultūringa, iš štakietų, gražiai obliuotų, geltonai dažytų . Ją  pats Muntas 
sumeistravo, kol Internautžmogiai atostogavo ir taip ji įsipaišė į peizažą, kad niekas net
nepastebėjo. Tik va, Keras grįžo iš Turkijos, lyk koks Etmonas nosį užrietęs, ir
pradėjo priekabių ieškoti:
- Tai jam  Aurytės bamba nepraeina,- mat be  bambauskario, tai Rudakytės akys pabliednėjusios,
įtarinėjo, kad kitiems mirksėjo, o jei visai nuo kompo ašara riedėjo, tik šmikis tas – įtarinėjo.
Na negerai ir mūsų Razina darė, netgi Biesas ją barė. Galėjo ir pasiprašyti, tų kaktuso
spyglių akupunktūrai.
Susimerkė Taškutė su Eidana na, kad jau turime dešimtį,- gal gana? Netikiu, kad visi
susirgs  kartu, užteks tų spyglių ir po du. Žinai, Taškutė tarė:
- O paėmusi ir įvarė, išbandymui  Karpiui,- plačiaakiui. Na kokia jis čia žuvis, vis neršia
ir neršia per naktis.  Aš turėdamas tokią gražią žmoną, uždėčiau jei žiponą, ir jokių ten Anykščių,
o tiesiai į bažnyčią.
Bet ką dabar daryti, gal šeimą tą ardyti, pasiūlysiu Aurytę – mūsų gražuolytę. Taigi šeštadienis artėja,
o mes jau nusidėją, bet nieko čia nebus - nes Keras ardo jau  namus. Užkliuvo jam tvora
ir ėmė  kapoti, mat šmikis prisigėręs, negali pažirglioti. Išdygo iš po žemių, ir valkata Bariukas,
nieko jis neklausęs, Kerui už sprando čiupo.
-Žinai tu bijūnėli, už šachmatus dabar, paspringsi Bieso kaktusu, bet to dar – permažai. Ant pačio
didžiausio pasodino,-“ brangiausią”,o ten vaitojimas ir kojų plojimas. Sušaukė Keras, visus šventuosius;
– Dievuli, būk geras, pavalgyti duoki... Ir padavė Dievas,  jam kaktusą  didelį, -žmogau nepavydžiu aš tau,
bet tai atgaila. Kai šitą sutriaukši ir Muntą neskriausi, tai gydys tave nuo žaizdų – visa džiunglių brigada.
Pirmoji, pagalbon suskubo Razina ir įbedė spyglį – akin:
- Manęs nematai, nematyk ir kitų, - čia tau už Turkių papus ir už tai, kad nešokini mano padus.
Sužvigo, sukliko mūs vyras,- nuožmus - manęs nepriims, nei žmona į namus.
Dabar jau ir Stivas, pagalbon sukruto, dar vieną kaktusą, Kero snukin sugūdo. Neiškentė tiktai Taškutė viena,
bet neatsiliko ir gailestingoji Eidana.
Jos švelniai sudūrė, kaip Penktuke ,- išbūrė.
Viską suvarė į kaktą, ratu, oi kokia grožybė, pažiūret , malonu.
Pražydo, raudonas žiedelis – kaktoij, bet vistik nuskausminimas,- oi, oi.
Pribėgo su savo, hipnoze ir Rudakytė, bet Keras nustėręs ir drebėdamas matė jau žydraakę ir meldėsi jau...
- Viešpatie, išmesk Biesą ir jo kaktusus, pasiūsk į Sibirą pas Rusus.  Tegul ir jie pasigroži kokių mes turime
kankinimo įrankių...
Prasiskleidė nendrinės durys  ir pasirodė plika Bieso galva;
- Kas per trukšmas, nei perpietės pramigti negaliu - putojo Biesas.
Prasitrynęs akis išvydo liūdną vaizdelį.
- Nepavydžiu tau Kerai, bet už tuos šachmatus ... žinai gerai tau brolai!!!
Liaudis skirstėsi kas sau, tik budinčios klaviatūra nenuilstamai tarškėjo, perduodama žines į centrą.