Na,jūs čia ir duodat,oho ho!Pasakoriai

Vedasi zuikis vilką į kiną ir auklėja:
- Tu vietoj keiksmažodžių vartok gėlių vardus, - prašo ilgaausis pilkojo.
Ateina į salę vilkas ir savo vietoje randa sėdinčią kiaulę.
- Ei, rožyte, tulpinkis iš čia, o kad užgladijolinsiu, tuoj gvazdikais pražysi.

VŽ Juokas pro ašaras

Minimalios algos pranašumai

800 litų per mėnesį - tai kelias į sielos nušvitimą, į naują pasaulio pažinimą, į  geresnį, prasmingesnį, turiningesnį gyvenimą, kurio nepatirsi uždirbdamas tūkstančius... Va jums įrodymai:

Minimalus atlyginimas pažadino manyje kulinarijos genijų

Gaudamas tūkstančius nesivarginau sukti galvos dėl maisto gaminimo ir plušėti virtuvėje. Valgiau kavinėse, pirkau iš prekybos centrų pusgaminius. 800 litų per mėnesį atpratino mane nuo šito kvailo įpročio. Dabar su malonumu plušu prie puodų. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog galima visko tiek prisigaminti iš bulvių. Jei taip ir toliau - po poros metų galėsiu išleisti knygą "Krizės meto virtuvė. Patiekalai iš bulvių ir kruopų". Na, kokią poros tomų...

Minimalus atlyginimas pažadino manyje meilę žemei ir žemdirbystei

Kai kišenėj šlamėjo pinigai, nemąstydamas leidau juos visokioms pesticidais ir chemikalais prifarširuotoms daržovėms. Dabar, kuo toliau, tuo labiau jaučiu meilę augalininkystei. Koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už šviežių svogūnų laiškų pundelį, jei galima įmerkti svogūno galvą į vandens stiklinę ir po kiek laiko mėgautis ekologišku produktu? Jau tvirtai žinau, kad atėjus pavasariui čiupsiu lopetą, pusmaišį bulvių ir lėksiu jų kavoti buvusio žolynėlio vietoje. O rudeniui atėjus, kai visi kiti toliau sėkmingai nuodysis pirktomis nitratinėmis bulvėmis, aš, patyręs minimalaus atlyginimo nušvitimą, džiaugsiuos nuosavu ekologišku derliumi.

Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti nuostabius "Optima linijos" ir PŽRN (praktiški žmonės renkasi "Norfą") produktus

Buvo laikai, kai žiūrėdamas į prekių lentynas akimis ieškojau brangesnių, išreklamuotų, neva kokybiškų produktų. Ech, tas mano naivumas. Tada dar nesuvokiau, kad geriausiems dalykams reklamos nereikia. Jų vardas kalba pats už save. Pavyzdžiui, koks tikslas mokėti didelius pinigus už firminį kečupą, jei pradarius jo butelį reikia kankintis kratant jį į lėkštę? Optimalusis tokių problemų nesukelia. Tik paversk indelį - pats išteka lauk. Kam brangiai mokėti už visokias išreklamuotas valymo priemones, jei pačios geriausios kainuoja vos porą litų. Va pirkau optimalių šveitimo miltelių. Supratau, kad jie tikrai pateisina savo vardą. Užpili jų ir šveiti, šveiti, šveiti... Kam mokėti 10 ar 20 litų už nediduką šampūno buteliuką, jei už tris litus gali nusipirkti visą litrą šaunaus dilgėlėmis kvepiančio produkto? Mano moteris sako, kad jai nuo visų šitokių dalykų skirsta ir pleiskanoja oda, lūžinėja plaukai. Nesakau jai nieko. Argi jos vargšė moteriška galvelė gali suprasti, kad taip ir turi būti? Juk čia lupasi senoji, sumaterialėjusio žmogaus oda. Ateis diena, kai iš jos išsiners naujas, minimalaus atlyginimo nušvitimą patyręs kūnas.

Minimalus atlyginimas padarė mane tikru vyru

Gaudamas tūkstančius, lyg koks kvailys leidau pinigus visokiems pederastiškiems pramanams - kvepalams, losjonams. Pinigai akino mane, ir niekaip negalėjau suprasti senos statybininkų tiesos, kad tikras vyras turi skleisti Dievo ir gamtos jam dovanojamą kvapą. Dabar aš atsiverčiau. Nebeperku viso šito mėšlo, o pokyčiai į gerą - akivaizdūs. Kad ir kiek anksčiau purkšdavausi, šlakstydavausi, mano antroji pusė apie kvapus nieko nekalbėdavo - leidau pinigus, o rezultato jokio. O dabar, vos tik pakeliu ranką, ji sako, kad mano pažasties kvapas verčia ją iš koto. Koks vyras nesvajoja vienu rankos mostu užburti moterį taip, kad jai iš po kojų pradėtų slysti žemė?

Niekada nebijok daryti, to ko nemoki. Atmink: Nojaus arką pastatė mėgėjas, "Titaniką" - profesionalai...

Ateina žemaitis į parduotuvę. Pardavėja klausia:
- Ko norėsite?
- Kapyra.
- Man tai viskas gerai, o jums?
- Rūgšta peina, gluši veina!

Važiuoja senutė autobusu ir ranka muša per galvą, krūtinę ir pasturgalį.
- Močiut, ko tu taip keistai meldiesi? - klausia anūkas.
- Nesimeldžiu, o noriu neužmiršti, ką reikia nupirkti: kopūsto galvą, pieno ir dujų balioną...

Grįžta kartą ūkininkas namo ir prašo žmonos:
- Duok 20 litų!
Žmona:
- Neduosiu! Vėl grįši girtas kaip tapkė.
Kitą dieną žmona pamato, kad kieme dingo visos žąsys. įbėga į namus, o ten vyras guli girtut girtutėlis. Žmona griebia jį už pakarpos, purto ir šaukia:
- Girtuokli, kvailį, kur žąsys dingo? Gal pragėrei?
- Nieko aš nepragėriau. Žąsys į Pietus išskrido,o jei ir rytoj 20 litų neduosi, ožkos į kalnus išeis.

- Kas yra blogiau už dramblį porceliano parduotuvėje?
- Ežys prezervatyvų fabrike!

Didelėje parduotuvėje vyrukas užkalbina gražią moterį:
- Laba diena, ar galėtumėte su manimi kelias minutes pakalbėti, nesvarbu, apie ką?
- ???
- Na, suprantate, žmona kažkur prapuolė...
- Ir kaip jums galiu padėti?
- Labai paprastai: vos imu kalbėti su graži moterimi, žmona visada išdygsta lyg iš po žemių!