Vieną kartą gyveno žmogus, kuris klaikiai mėgo keptas pupeles. Jis mylejo jas, dievino jas, garbino jas. Tačiau pupelės visuomet statydavo ji į nepatogią padėtį - trumpam po to, kai jis jų prisivalgydavo. Organizmo reakcija į pupeles būdavo griežta ir nemaloni.
Vieną dieną jis susitiko merginą ir įsimylejo. Kai tapo akivaizdu, jog jie tuoksis, jis suprato, kad ji gali pasijausti pažeminta ir sugėdinta dėl jo potraukio keptoms pupelėms. Jis nusprendė įvykdyti didžiausią gyvenimo žygdarbį - paaukoti pupeles vardan šeimyninės laimės. Ir netrukus jis vedė.
Po kelių mėnesių, jam grįžitant iš darbo, sugedo jo mašina. Kadangi tai įvyko netoli nuo namų, jis nusprendė palikti mašiną ir pareiti pėsčiomis.
Pakeliui jis pamatė mažą kavinukę prie kelio, ir sugalvojo, kad reikia paskambinti žmonai ir pranešti, kad pavėluos vakarienės. Kai jis įėjo į kavinę, keptų pupelių kvapas tiesiog užvaldė jį. Iki namų buvo likę keletas kilometrų ėjimo, ir jis pagalvojo, kad beeinant šalutiniai pupelių poveikiai išsisklaidys dar iki namų. Prieš taip pagalvodamas, jis jau buvo suvalgęs trys dideles keptų pupelių lėkštes. Kai jis išejo iš kavinės, pradėjo jausti poveikį. Nusiperdė pakalnėje, pirstelėjo įkalnėje, paleido pavėjui nuokalnėje. Artėjant prie namų šių reiškinių dažnis ir stiprumas smarkiai sumažėjo, todėl jis jautėsi gana saugus.
Visgi pasiekus namus jį prispaudė toks stiprus poreikis, kad jam teko pastovėti prie durų ir nuleisti garą. Tuo metu namu duris atidare žmona.
Ji džiūgiai sušuko:
-Brangusis, aš tau paruošiau pačią netikėčiausią vakarienę tavo gyvenime.
Tačiau, kad išliktų netikėtumas, ji užrišo jam akis, ir tik tada nuvedė per namą ir pasodino į kėdę stalo gale. Kai tik ruošėsi atrišti akis, suskambo telefonas. Žmona prigrąsino neatsirišti akių, ir jis pažadėjo nežiūrėti, kol ji nesugrįš pakalbėjusi telefonu.
Kai žmona išėjo, jis pasinaudojo tinkama proga: perkėlė kūno svorį ant vienos pusės ir garsiai paleido vėją. Vėjas buvo ne tik labai garsus, bet ir smirdėjo supuvusiu kiaušiniu. Todėl jis paėme servetėlę, ir pradėjo mojuoti ja, taip vėdindamas orą aplink save. Kai tik pasijautė geriau, vel prispyrė reikalas. Jis vėl pakėlė koją, ir smagiai pirstelėjo. Garsas buvo panašus į triūbos ir smirdėjo dar labiau nei pirmąjį kartą. Jis pradėjo mojuoti rankomis.
Atmosfera jau beveik normalizavosi, kai jis pajautė, kad vėl spiria reikalai. Jis pagadino orą taip, kad būtų laimėjęs nacionalinį pirdūnų čempionatą. Langai sudrebėjo, indai ant stalo skambtelėjo, o gėlės ant stalo iškart nuvyto.
Viena ausimi klausydamas žmonos pokalbio telefonu, jis tęsė šitaip dar 15 minučių, kiekvienąsyk vėdindamas orą servėtele. Kai išgirdo, kad pokalbis telefonu baigtas, jis tvarkingai sulankstė servetėle, padėjo ją ant stalo, o rankas tvarkingai pasidėjo ant jos. Patenkintas, šypsodamasis jis buvo tikras nekaltumo paveikslas.
Atsiprašinėdama, kad užtruko, žmona paklausė, ar jis žiūrėjo. Jam patikinus, kad jis tikrai nežiūrėjo, ji nuėmė raištį jam nuo akių, parodydama jam prie stalo sėdinčius svečius, slapta susirinkusius švęsti jo gimtadienio. Tai buvo so called SURPRIZE PARTY.....
